Daugiau šviesos

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
Šiandien keli neeiliniai įvykiai Klaipėdos rajono padangėje. Prasminga tai, kad jie susiję su švietimu ir kultūra. Galbūt tas sąsajas iš pirmo žvilgsnio nelengva įžvelgti, tačiau mokyklos statybos pabaigtuvių vainiko ceremonija ir I. Simonaitytės premijos įteikimas yra ta pati kultūrinė gija, kuri atliepia mūsų tradicijų gyvybingumą.
Šiandien vakare Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksiančio renginio „Tau – Didžioji Ieva – 128“ metu bus įteikta jau 29-oji Agluonėnų seniūnijos rašytojos Ievos Simonaitytės premija. Komisijos sprendimu ji paskirta knygotyrininkui, bibliofilui, edukologui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojui profesoriui Domui Kaunui už ilgametį darbą ir pastangas išsaugant I. Simonaitytės krašto kultūrinį ir istorinį palikimą.
Šios premijos, kurią finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė, laureatas yra mūsų kraštietis, baigęs Priekulės vidurinę mokyklą ir niekada neatitrūkęs nuo Klaipėdos krašto. Prof. D. Kaunas yra vienas iš tų nedaugelio stulpų, ant kurių šiandien laikosi Mažosios Lietuvos fenomenas, nes praeitis gyvuoja tik įamžinama atminties. Jis daugybę jėgų ir laiko skyrė rašytojos kūrybos ir palikimo tyrinėjimams, turi sukaupęs unikalią su I. Simonaityte susijusią kolekciją. Beje, D. Kaunas šįvakar bus nominuotas jau trečiąkart. 1998 m. pelnė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją už knygas „Klaipėdiškė“ ir „Mažosios Lietuvos knyga“. 2019 m. antrą kartą pelnė Ievos Simonaitytės literatūrinę premiją už atsiminimų knygą „Aš esu Etmės Evė. Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“.
Šiandien priešpiet mūsų rajone dar vienas kultūrinis reiškinys: Triušeliuose, kur statoma Sendvario daugiafunkcio centro mokykla, iškeliamas pabaigtuvių vainikas (ši tradicija Žemaitijoje vadinama kazilinėmis, Mažojoje Lietuvoje – bėringėmis). Vainikas iškeliamas tuomet, kai pastatomos gegnės – statybinės konstrukcijos, laikančios stogą. Ši tradicija yra atkeliavusi iš amžių glūdumos. Paprastai statybos rangovai ir vystytojai tai laiko garbės reikalu – pranešti, kad statinio pagrindiniai, sunkiausi darbai baigiami, o pastatui palinki stiprybės, kad jis ilgai gyvuotų.
Pernai gegužės pabaigoje į jau statomo Sendvario daugiafunkcio centro pamatus buvo įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. „Mes būsime pavyzdys, kad mokyklą galime pastatyti per metus, o ne kaip įprasta, per 5. Mūsų tikslas, kad projektas būtų funkcionalus, patogus ir kuriantis pridėtinę vertę bendruomenei“, ‒ simbolinėje ceremonijoje akcentavo rangovo atstovas, UAB „Infes“ projektų direktorius M. Šalčius. Galbūt šiandieninės kazilinės ir yra ženklas, kad šis pažadas tikrai bus išpildytas laiku?
Trušelių kaime statomas Sendvario daugiafunkcis centras yra vienas stambiausių Klaipėdos rajono savivaldybės vykdomų projektų. Visus darbus planuojama baigti ateinančiais metais: iškils net 8 000 kvadratinių metrų pastatas, kuriame veiks mokykla ir darželis. Taip pat atsiras universali sporto, treniruoklių ir kultūros salės, bus įrengtos bibliotekos patalpos, taip sukuriant ir kultūros bei sporto erdves čia įsikūrusiems gyventojams.
Mokykla itin sparčiai augančiai Sendvario seniūnijai gyvybiškai reikalinga. Joje galės mokytis 550 mokinių, o darželis priims 230 vaikų. Naujų mokyklų ar darželių statyba nėra dažnas įvykis Lietuvoje, o tokių daugiafunkcių centrų ‒ ypač retas. Klaipėdos rajono gyventojai buvo pakviesti siūlyti pavadinimus kylančiam daugiafunkciam centrui. 189 Sendvario seniūnijos gyventojai balsuodami rinkosi vieną iš pateiktų 34 pavadinimų variantų. Tokia praktika – unikali ir Klaipėdos rajone buvo taikyta pirmą kartą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino, kad Sendvario daugiafunkcį centrą vadinsime Klaipėdos rajono Sendvario „Saulės“ mokykla.
Išskirtina ir dar kartą verta priminti, kad šis daugiafunkcis centras Klaipėdos rajone, o tai reta ir visoje Lietuvoje, pirmąkart statomas viešos ir privačios partnerystės būdu. Sutartis su privačiais investuotojais pasirašyta 15-ai metų. Rangovas įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti centrą, o Savivaldybė jį išsimokėti per 12 metų, kasmet mokėdama po maždaug 2,9 mln. eurų. Viso projekto vertė siekia daugiau nei 35 milijonus eurų.
Šiandien dar vienas kuklus įvykis Gargžduose: 10 metų, kai modernizuotas „Minijos“ kino teatras. Tuomet rajono Savivaldybė prie ES skiriamų lėšų turėjo prisidėti irgi ženklia suma – apie 2 mln. litų. Savivaldybė jas skolinosi, kažkam tuomet kirbėjo abejonė: ar ne per brangu, o gal reikia privatizuoti? Dabartiniai rezultatai ir kino teatro reikalingumas įrodo, kad investicijos į švietimą ir kultūrą atsiperka su kaupu. Šviesos Klaipėdos rajone tikrai daugiau.