Miestui – šviesias mintis
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
Gegužės ir birželio sankirtoje tradiciškai švenčiame Gargždų miesto gimtadienį. Garisdos vardas pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m. balandžio 4 d. Tad jau ne pirmus metus vasaros pradžioje švenčiamas miesto gimtadienis labiau siejamas ne su minėta simboline data, tačiau su malonumu švęsti šilumoje, tikintis pritraukti į renginius daugiau žiūrovų. Juk miestiečiai dar neišsivažinėję atostogų maršrutais, abiturientai dar neišskleidė sparnų studijoms, darbams į Lietuvos didmiesčius ar užsienius.
Ar Gargžduose bus itin gausu šventės gerbėjų, nors numatytos ir kultūros, ir sporto programos – įdomios, retorinis klausimas. Įvairių švenčių savaitgaliais (tad ir šis nėra išimtis) Vakarų Lietuvoje netrūksta. Čia pat, Klaipėdoje, šiomis dienomis vilioja figūrinių aitvarų festivalis, į linksmybes pasinerti siūlo Kurorto festivalis. Šiais metais jis ypatingas, pulsuojantis grafų Tiškevičių laikmečio dvasia, kadangi miestas mini 200 metų sukaktį nuo dienos, kada Palangos valdą įsigijo ir čia kurortą kurti pradėjo minėta didikų giminė.
Net mūsų rajone yra konkurentas Gargždų miesto šventei – Pėžaičiuose šeštadienį šurmuliuos dekoratyvinių paukščių edukacija-paroda. Net vyks gražiausio balandžio ir vištos rinkimai.
Gargždai 771-ąjį gimtadienį mini su kultūros programa, kuri siejasi su tautiškumu, patriotizmu, įžanga į Šimtmečio dainų šventę. Net apie 1 200 šokėjų suvažiuos rytoj į nuostabųjį Minijos slėnį, vakare koncertuos tris Baltijos šalis reprezentuojančios grupės. Viena jų iš Estijos smagiai pasirodė šių metų „Eurovizijoje“. Bet nebus šiemet slėnyje nei bunkių, nei radžių, nei prūsaičių. Anei vienos popso žvaigždės. Čia tai jau tikras išbandymas, patikrinimas, ar gali miesto šventė siekti aukštesnio kultūros lygmens, ar visgi kitąmet neverta stengtis peršokti aukščiau bambos ir vėl nueiti lengviausiu – popsinės kultūros keliu. Tai yra paprasčiausias būdas įtikti visiems – nuo mažo iki didelio. Juk toks būdas patikrintas pastaraisiais dešimtmečiais.
Gargždų miesto bendruomenė artėjant šventei jau trečius metus kviečia „Vaivorykštės“ abiturientus parašyti laišką gargždiškiams su linkėjimais ateičiai. Juk tai prasminga: jauni žmonės išeis ieškoti savojo gyvenimo kelio, dauguma išvažiuos iš gimtojo miesto. Tad jųjų laiškai miestui atskleidžia jaunuomenės brandos lygmenį.
Per trejus metus savąsias mintis išsakė apie 30 abiturientų. Šiemet – 9. Pasidžiaugiau, kad jaunų žmonių vertybinė skalė yra išaugusi. Kad savo rašiniuose jie džiaugiasi ne tik prekybos centrų statybomis, kavinėmis, kad jau suvokia, jog Gargždus garsina ne tik futbolas, bet ir įdomūs projektai, talentingi žmonės, istoriniai įvykiai. Galbūt tai yra abiturientus konsultavusių mokytojų nuopelnas, kad rašinių autoriai pastebėjo vieną iš svarbiausių 770-ojo miesto gimtadienio pėdsaką. Laiškuose jie atkreipia dėmesį į iškilaus gargždiškio, rašytojo, kunigo Mykolo Vaitkaus skulptūrą senajame miesto parke. Širdis džiaugiasi, kad jaunuomenei ši vieta tampa svarbi: taip kaip ir norėjo kaunietis skulptūros autorius Linas Šiupšinskas. Pristatydamas savo kūrinį Linas svajojo, kad šis parko kampelis taptų patrauklia erdve susitikimams, geroms mintims skleistis.
„Mieste skulptūros iš erdvės padaro vietą. Kėliau sau uždavinį sukurti skulptūrą su lyriška nata. Jei jaunos porelės čia skirs pasimatymus, sakys: „Susitinkam parke, prie Vaitkaus“, bus pavykęs kūrinys“, – savo kūrybine idėja pernai pasidalijo skulptorius. Rodos, svajonės pildosi?..
Šiandien miesto gimtadienio šventė dar tik prasideda įdomiomis parodomis. Įvairiuose žiniasklaidos kanaluose nuolat skelbiama Gargždų gimtadienio renginių programa, dėl kurios kultūros, sporto, savivaldos atstovai suko galvas, stengėsi. Šventė dar net neįsilingavo, o nepraustaburniai socialinių tinklų komentaruose jau lieja pagiežą neradę programoje popsinių dievukų.
Tokius piktus komentarus su malonumu malšinu skaitydama gargždiškės abiturientės Darijos Sermontytės pozityvias mintis: „Brangūs Gargždai, man didžiulė garbė gyventi mieste, kuris nenustoja keistis.“
„Viliuosi, jog taip bus visada, jog šis miestas augs ir po kelerių metų turėsime dar daugiau gražių, atnaujintų ar sukurtų naujų erdvių. Gatvėse, renginiuose sutiksime besišypsančių žmonių. Aš irgi čia būsiu“, – laiške pažada abiturientė Darija. Tas jauno žmogaus pažadas ir gebėjimas įžvelgti gimtojo miesto tobulėjimą mums, liekantiems savajame mieste, pakelia ūpą: vadinasi, Gargždai gyvuos, miestas turės ateitį.
