Už kišenėje turėtą kastetą – laisvės apribojimo bausmė
Klaipėdos apylinkės teisme priimtas baudžiamasis įsakymas byloje, kurioje 2004 metais gimęs kretingiškis E. D. pripažintas kaltu dėl neteisėto nešaunamojo ginklo – kasteto – įgijimo ir nešiojimo. Teismo neįtikino vaikino paaiškinimai, jog draudžiamą ginklą jis tiesiog rado ir nežinojo, kas gresia už jo nešiojimąsi, todėl vaikiną jis pripažino kaltu ir nubaudė jį laisvės apribojimo bausme.
Bylos duomenimis, jaunuolis neteisėtai įgijo ir su savimi nešiojosi pramoniniu būdu pagamintą metalinį kastetą – smogiamojo ir triuškinamojo poveikio šaltąjį ginklą, kuris pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus yra draudžiamas civilinėje apyvartoje. Kastetas buvo rastas 2025 metų spalio 26 d. naktį, kai policijos pareigūnai Klaipėdoje patikrinimui sustabdė automobilį „Volkswagen Golf“. Patikrinimo metu ginklas aptiktas E. D. megztinio dešinėje kišenėje.
Į rimtus nemalonumus įsivėlęs ir dėl to baudžiamąją atsakomybę užsitraukęs kretingiškis apklausiamas visiškai pripažino kaltę ir pasakojo, kad kastetą rado parke prieš kelias dienas iki sulaikymo. Anot jo, radinį jis kurį laiką laikė automobilyje, vėliau įsidėjo į striukės kišenę ir nešiojosi su savimi.
Naktį, kai įkliuvo pareigūnams, jaunuolis tikino su draugais vartojęs alkoholį, važinėjęs po Palangą ir Klaipėdą. Visą tą laiką kastetą turėjo su savimi, tačiau tikino nežinojęs, kad už tokio daikto laikymą ir nešiojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kaltę patvirtino ne tik paties vaikino parodymai, bet ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai iš kūno kamerų, įvykio vietos apžiūros protokolai bei specialisto išvada. Ekspertai nustatė, kad paimtas daiktas yra pramoniniu būdu pagamintas kastetas, priskiriamas prie draudžiamų šaltųjų ginklų.
Teismas akcentavo, kad neteisėtas disponavimas nešaunamaisiais ginklais sudaro prielaidas kilti grėsmei žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl tokia veikla laikoma pavojinga visuomenei. Nors E. D. anksčiau nebuvo teistas, per pastaruosius metus jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas buvo sumokėjęs. Į tai teismas, žinoma, atsižvelgė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tuo tarpu sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš pradžių vyrui buvo skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, tačiau, atsižvelgus į tai, kad byla baigta baudžiamuoju įsakymu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Į bausmės laiką taip pat įskaityta viena para, kurią jis buvo laikinai sulaikytas.
Nuteistajam išaiškinta, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos jis turi teisę paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. To nepadarius, sprendimas įsiteisėja ir nebegali būti skundžiamas.
Gintarė KARMONIENĖ
