Darbo pasiūlymas socialiniuose tinkluose vyrą atvedėį teisiamųjų suolą
Telefoniniai sukčiai, melagingi pažadai apie legalų darbą ir vienas lemtingas vizitas prie privataus namo Klaipėdoje. Taip prasidėjusi istorija baigėsi baudžiamąja byla, laisvės atėmimo bausme ir įpareigojimu atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, atskleidusią, kaip organizuotos telefoninių sukčių schemos įtraukia atsitiktinius žmones, o kartais – ir tuos, kurie pavėluotai supranta tapę nusikaltimo dalimi.
Sukčių schema
Bylos duomenimis, nusikaltimas prasidėjo 2025 metų rugsėjo 15 dieną, kai iki šiol nenustatyti asmenys telefonu ir per programėlę „WhatsApp“ susisiekė su klaipėdiečio V. S. šeima. Sukčiai veikė pagal gerai žinomą, tačiau vis dar efektyvią schemą.
Nukentėjusiojo žmonai buvo skambinama prisistatant skirtingų institucijų atstovais – telekomunikacijų bendrovės, bankų darbuotojais ir net policijos pareigūnu. Moteriai buvo aiškinama, kad šeimos banko sąskaitoje laikomi pinigai esą nesaugūs ir juos būtina skubiai perduoti pareigūnams, kad šie galėtų patikrinti.
Patikėję sukčių istorija, nukentėjusieji iš banko sąskaitos paėmė 2 700 eurų ir, kaip buvo nurodyta telefonu, sudėjo juos į voką. Netrukus prie namų pasirodė žmogus, turėjęs pinigus paimti. Tuo žmogumi tapo Klaipėdoje gyvenantis 2003 metais gimęs užsienietis B. N.
Įkliuvo naršydamas feisbuke
Į rimtus nemalonumus įsivėlęs anksčiau neteistas vyras teisme savo kaltės neneigė. Priešingai – visiškai prisipažino kaltu ir išsamiai papasakojo, kaip buvo įveltas į šią istoriją. Pasak jo, tądien, kai įkliuvo nesąžiningiems žmonėms, namuose naršė feisbuke. Benaršydamas vienoje grupėje pastebėjo darbo skelbimą – buvo ieškoma vairuotojų ar kurjerių draudimo dokumentams pervežti. Sukontaktavus nurodytu numeriu per „WhatsApp“, su juo susisiekė draudimo agentu prisistatęs asmuo.
Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad darbas oficialus, o įmonės biuras veikia Vilniuje. Įdarbinimui paprašyta pateikti dokumentus – leidimą gyventi Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimą ir pasą. Po kelių valandų jam buvo pasiūlyta atlikti pirmąjį bandomąjį užsakymą.
Kaip teisme aiškino B. N., tuo metu jis pats aktyviai darbo neieškojo, tačiau laukė išvykimo į komandiruotę, todėl pasiūlymą priėmė. Į kelionę jis išvyko kartu su pažįstamu, kuris ir vairavo automobilį. Jiems buvo atsiųsta „Google Maps“ nuoroda su adresu Klaipėdoje, iš kur esą reikėjo paimti dokumentus ir nugabenti juos į Vilnių.
Įtarimų sukėlęs vokas ir grasinimai
Artėjant prie nurodyto namo, tariamas darbdavys pateikė konkrečias instrukcijas: automobilį palikti toliau nuo namo, nieko neklausinėti ir moteriai pasakyti sutartą frazę – kad atvyko nuo tam tikro asmens dėl dokumentų. B. N. prie namo nuėjo vienas. Jam išėjusi moteris įteikė baltą voką.
Grįžęs į automobilį vyras pastebėjo, kad vokas atrodo įtartinai – jis buvo sulankstytas, apvyniotas lipnia juosta ir visai nepanašus į dokumentų siuntą. Tuomet jis parašė tariamam agentui ir paklausė, kas iš tikrųjų yra viduje. Atsakymas buvo trumpas – dokumentai.
Kai kaltinamasis pareiškė ketinantis voką atidaryti, situacija staiga pasikeitė. Pasak jo parodymų, prasidėjo grasinimai, teigiant, kad jis ir jo šeima bus surasti, kad jo dokumentai bus perduoti policijai.
Netrukus jam buvo atsiųstas naujas adresas – jau Lenkijoje, netoli Augustavo miesto. Tuomet vyras, kaip pats teigė, galutinai suprato, kad yra įtrauktas į nusikalstamą schemą.
Norėjo grąžinti pinigus
Sustoję pakelėje vyrai svarstė, ką daryti toliau. Pasak B. N., iš pradžių buvo kilusi mintis grįžti ir pinigus atiduoti nukentėjusiajai, tačiau juos išgąsdino gauti grasinimai. Galiausiai automobilyje gulėjęs vokas buvo atidarytas. Tuomet, kaip pasakojo kaltinamasis, jo pažįstamas išsiėmė 1 100 eurų ir pareiškė pasiimantis juos kaip atlygį už kelionę, nes abu esą buvo įtraukti į nelegalią veiklą. Likusius 1 600 eurų pasiėmė pats kaltinamasis.
Tą pačią dieną vyrai dar sustojo parduotuvėje, kur įsigijo naujas SIM korteles, nes kaltinamajam pradėjo skambinti iš nepažįstamų numerių, tarp jų – ir iš užsienio.
Tiesa, B. N. teigė vėliau prašęs pažįstamo grąžinti pinigus, kad visa suma būtų sugrąžinta nukentėjusiajam, tačiau šis nutraukė bendravimą. Tik po kurio laiko pažįstamas esą apsireiškė ir informavo, kad su juo jau susisiekė policija dėl pradėto tyrimo.
Netrukus paaiškėjo, jog tai ne iš piršto laužti žodžiai, mat rugsėjo 22 dieną, B. N. išėjus į parduotuvę, prie gyvenamosios vietos jo jau laukė policijos pareigūnai. Vyras buvo pristatytas į komisariatą. Galiausiai visa ši paini istorija persikėlė į teismo salę.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta gausybė įrodymų – nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros duomenys, kratos metu rasti daiktai, telefonų ir SIM kortelių analizė bei liudytojų apklausos. Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Bausmė jau atlikta
Bylą išnarpliojęs teismas konstatavo, kad B. N., veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo nukentėjusiajam priklausiusius 2 700 eurų. Nusikaltimas kvalifikuotas kaip sukčiavimas. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad vyras anksčiau nebuvo teistas, prisipažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, o šis atsiprašymą priėmė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš pradžių jam buvo skirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau dėl prisipažinimo ji sumažinta trečdaliu – iki keturių mėnesių ir dvidešimties dienų.
Kadangi šį laiką vyras jau buvo praleidęs suimtas, teismas konstatavo, jog bausmė yra atlikta. Nuosprendžio paskelbimo dieną jis buvo paleistas teismo salėje.
Taip pat teismas visiškai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Iš nuteistojo priteista 2 700 eurų turtinei žalai atlyginti. Kol ši suma bus grąžinta, apribotos ir nuteistojo turimos piniginės lėšos.
Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, tačiau ši istorija jau tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip telefoninių sukčių tinklai veikia pasitelkdami tarpininkus – žmones, kurie, kaip rodo ši byla, kartais per vėlai supranta, kokio nusikaltimo dalimi tapo.
Gintarė KARMONIENĖ
Asociatyvi nuotr.
