„Ciongo“ spektaklyje – Plikių miestelio praeities ženklai
Naujoviškas ir įdomus Plikių mėgėjų teatro „Ciongs“ spektaklis „Kaip ten buvo“, kuriame aktoriai savitai atskleidė „parubežio“ miestelio identitetą. „Kūrėme scenarijų pagal dokumentiką, istorinius faktus. Norėjome paprastai papasakoti apie paprastą šio miestelio žmogų“, – kalbėjo režisierius Marius Pažereckas.
Aktoriai siūlė savo idėjas
Prieš metus Kretingalės kultūros centro Plikių skyriaus mėgėjų teatrui „Ciongs“ vadovauti pradėjusiam M. Pažereckui režisūrinį sumanymą kurti spektaklį, kuriame atsispindėtų „parubežio“ miestelio identitetas, padiktavo naujoji darbo vieta. Iš Plungės kilusį režisierių palaikė aktoriai – šiems vietos gyventojams taip pat svarbi praeitis. Jiems buvo įdomu, kaip ten tada buvo: praėjusio tūkstantmečio paskutiniojo šimtmečio pradžioje, kai garsėjo Mažosios Lietuvos „rubežius“. Ar žmonės taip pat šoko ir dainavo, ar vargo vargus galvodami, kas dar bus? Kokie buvo šių gyventojų papročiai, tradicijos?
Režisierius M. Pažereckas įkvėpė „Ciongo“ aktorius ieškoti dokumentinės medžiagos apie savo miestelį ir kartu kurti spektaklį. Jis neslėpė, jog tai buvo sudėtinga – profesionalus režisierius su mėgėjų teatru pirmą kartą statė spektaklį.
„Kalbėjomės su komanda, svarstėme, nuo ko pradėti. Kas buvo Plikiai praeityje? Aptikau įdomią mintį, kad Plikių pavadinimas siejamas su tuo, jog apylinkės žemės buvo nederlingos. Įsivaizdavome dykvietę Plikius – nuo to prasidėjo ir rutuliojosi spektaklis. Vaikščiojome Mažosios Lietuvos ir Lietuvos paribiu“, – atskleidė režisierius.
Aktoriai skaitė kraštotyrininkų užrašus apie savo miestelį, siūlė idėjas, kaip įtaigiau spektaklyje atskleisti praeities dvasią. Jie siūlė, o M. Pažereckas „turavojo“. Visi mąstė, eksperimentavo, improvizavo. „Išbandėme etiudus, scenas, antai yra audioscena, kur girdimas tik garsas, – dėstė pašnekovas. – Kaip parodyti žiemą? Pabandėme krakmolą – ir ėjome per „sniegą“. Aktoriai išjautė, perteikė situaciją.“
Plikiškių spektaklis privertė susimąstyti žiūrovus, gėrėtis kūrybiškai skleidžiama žinute apie savo miestelio istoriją. Emociją stiprino netikėta bendravimo forma: nulipę į salę, aktoriai pakvietė žiūrovus šokti. Įsimenančios kelionės siauruku ir kitos scenos. Komandai netrūko meninės išmonės dėliojant praeities akcentus. Tai ir išryškino, kad Plikiai – istorija, žmonės, pastatai.
Uždegti meile kraštui
„Spektaklį kurti nebuvo lengva – ieškojome istorinės medžiagos apie Plikius, skaitėme Martyno Tydeko knygą apie Mažąją Lietuvą. Buvo smagu, nes unikali vietos istorija mums labai svarbi – norėjome ją atskleisti ir kitiems, – kalbėjo šiame miestelyje gimusi ir užaugusi aktorė Rita Domarkienė. – Sudėjome viską, ką žinojome apie šio krašto lietuvininkus: tai buvo šviesūs žmonės, kuriems rūpėjo mokslas, knygos. Iš istorinių faktų dėliojome spektaklį – stengėmės įgyvendinti režisieriaus lūkesčius, nuoširdžiai atskleisti sumanymus. Mes meniškai parodome, kaip čia kadaise gyveno žmonės, bet tai didžiausias režisieriaus nuopelnas.“
R. Domarkienė pastebėjo, kad žmogus savo kūno kalba, veido išraiškomis gali daug ką pasakyti.
Aktorė Raimonda Kaveckienė ilgiausiai vaidina mėgėjų teatre „Ciongs“, kuris šiemet mini 44-erių metų sukaktį. Ji užaugo Plikiuose, netoli siauruko. „Pro mūsų namus ėjo siaurojo geležinkelio bėgiai – nuo mažens girdėjau apie šį istorinį reliktą, bet sovietmečiu jį išardė, – atskleidė R. Kaveckienė. – Miestelio istoriją žinojau, nes buvusi režisierė šviesaus atminimo Milda Markuvienė papasakojo apie kiekvieną miestelio pastatą, jo plytą. Antai ir mūsų kultūros namai – istorinis pastatas: tai prieškariu buvę Johano Jenkio svečių namai. 2003 m. Plikiuose buvo surengtas renginys, kuriame vaidybiškai perteikėme šio krašto istorinius faktus. Tada ir buvo įžiebta meilė Plikių miesteliui.“
R. Kaveckienė patikino, kad į šį spektaklį mielai įsijungė kartu su kitais komandos nariais. Aktorė ne tik rinko medžiagą scenarijui, bet ir iš namų atnešė daug daiktų, reikalingų scenos rekvizitų: pintinę su dangčiu, senelio kailinius.
„Be istorijos nėra tautos, kaip be šaknų nėra augalų. Nepažindami savo krašto, kuriame gyvename, istorijos, nemokėdami kalbos, nepuoselėdami prosenolių tradicijų, mes būsime bevaisiai, – įsitikinusi R. Kaveckienė. – Noriu, kad iš mūsų spektaklio apie Plikių miestelio istoriją sužinotų kuo daugiau žmonių, kad susidomėtų juo, kad užsidegtų meile šiam kraštui.“
Postūmis pažinti istoriją
Jauna „Ciongo“ aktorė Darija Beliakova patikino, kad šis spektaklis naujoviškas. „Iki šiol nežinojau, kad Plikiuose buvo karčemos, siaurukas – režisierius paskatino pasidomėti istorija, kad labiau suprastume spektaklio esmę“, – kalbėjo ji.
Šiame teatre vaidinanti jos mama Rasa Beliakova pastebėjo, jog pastarasis spektaklis skiriasi nuo ankstesnių. „Manau, kad svarbu scenoje atskleisti aplinkos, kurioje gyvename, istoriją, – įsitikinusi ji. – Prieš 20 metų įsikūrėme Plikiuose, buvusio dvaro pastate. Jau tuomet domėjausi istorija. Daug apie tai pasakojo šviesaus atminimo mokytojas A. Ūsas, apie Klaipėdos kraštą sukaupęs nemažai medžiagos.“
Bibliotekininkė Rita Paročkienė patikino, kad buvo sudėtinga, tačiau įdomu kurti spektaklį.
Aktorė Renata Bartninkienė neslėpė, kaip nelengvai įsijautė į vaidmenį – lietuvininkų moterį. Ji prisipažino, kad pradėjus repetuoti abejojo, kas pavyks. „Mūsų režisierius puikus – kantriai mokė kaip profesionalus, ir mums pavyko, – džiaugėsi pašnekovė. – Čia gyvename 12 metų, tačiau miestelio istorijos nežinojome – buvo įdomu susipažinti.“ Spektaklyje vaidina ir Renatos vyras Saulius Bartninkas.
Aktorė Vida Taujenienė vaidinti atvyksta iš Jokūbavo. „Iš atsiminimų žinome, kad „parubežio“ žmonės – žemaičiai ir lietuvininkai gerai sutarė“, – komandos nariai rado smagių sąsajų.
Žiūrovai skirstėsi apstulbę. Rajono Savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkės dr. Loretos Piaulokaitės-Motuzienės nuomone, tai buvo gilu ir įdomu. „Pažinkime savo kraštą, tada mylėsime ir kitus“, – patikino ji.
„Užkabino“ – labai gilus, gražus spektaklis. Atidžiau perskaitysiu Plikių istoriją. Žaviuosi žmonėmis, kurie dirba su užsidegimu“, – „Bangai“ kalbėjo rajono Savivaldybės tarybos narė Audronė Balnionienė. Rajono Savivaldybės tarybos narė Eglė Jaugelavičė stebėjosi, kad mėgėjai aktoriai tarsi profesionalai spektaklyje atskleidė istorinę temą. Girkališkę Jūratę Šoparę tai sujaudino. „Šis spektaklis kitoks – aukšto meninio lygio“, – sakė ji. Kretingališkei Reginai Baranauskienei buvo įdomu, nes priminė krašto istoriją.
—-
Nuomonė
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Sliužinskaitė: „Paprastomis, o kartu ir išraiškingomis žodžio ir scenografijos priemonėmis išreikšta svarbi istorinė žinutė – Plikių miestelio ir viso Mažosios ir Didžiosios Lietuvos „rubežiaus“ istorinė svarba, daugiau nei prieš šimtmetį vyravusios šio krašto gyvenimo aktualijos. Gyvai sukurti personažai tarsi parodo mums, kad ir tuomet gyvenimas buvo panašus, žmonės irgi į mus panašūs. Tik kultūra ir teritorija perskirtos. Siužetą nuolat lydi ribos akcentas, perteiktas originaliomis saulės, knygos, „rubežiaus“ sceninėmis priemonėmis. Bendruomenei ir svečiams spektaklis atskleidžia Plikių miestelio svarbą praeityje, kad turime kuo didžiuotis, nepamiršti istorijos ir kurti kultūringą miestelio ateitį. Linkiu Plikių mėgėjų teatrui „Ciongs“ šią žinutę parodyti ne tik Klaipėdos rajono, bet ir Lietuvos žiūrovams.“
Virginija LAPIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
