Gargždų kultūros centro kolektyvai kūrybinėje erdvėje sujungia tradicijas ir modernumą
Kultūros centrai regionuose skatina ir puoselėja bendruomeniškumą, sudaro sąlygas vietiniams žmonėms būti ne tik kultūrinės veiklos stebėtojais, bet ir aktyviais jos dalyviais. Gargždų kultūros centre 11 mėgėjų meno kolektyvų buria ir liaudies tradicijų puoselėtojus, ir šiuolaikinio meno skleidėjus. „Mūsų centras yra atviras visiems, kurie ieško kūrybinės erdvės arba nori įsitraukti į kultūrinę veiklą“, – sako Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė.
Kaita ir tęstinumas
Gargždų kultūros namai, pastatyti 1976 metais, per penkis dešimtmečius patyrė pokyčių: 2002 metais tapo biudžetine įstaiga Gargždų kultūros centru, o 2022 metais buvo pradėta ir po ketverių metų baigta pastato modernizacija. Per 50 metų keitėsi ir kultūros įstaigos vadovai: ilgametį direktorių šviesaus atminimo Vytautą Rimavičių, kuriam 2010 metais suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas, pakeitė Birutė Oželienė, 48 metus vadovavusi Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansambliui „Minija“. Šio ansamblio vokalinės grupės narė Vaida Skuodienė, 2018 metais tapusi Gargždų kultūros centro direktore, įsisuko į darbų sūkurį. Ji prisipažįsta, kad sunkiausia buvo ketverius metus trukusi pastato renovacija ir ribotos galimybės tuo metu organizuoti kultūrinę veiklą.
Atnaujintos Gargždų kultūros centro erdvės nuo rūbinės iki salių, scenos ir jos technikos būtų negyvos, jei nevirtų kultūrinis gyvenimas. Tylos ir ramybės dabar čia beveik nebūna: vyksta renginiai, edukacijos, repetuoja vienuolika mėgėjų meno – muzikos, šokio, teatro – kolektyvų, kuriems vadovauja savo darbą išmanantys profesionalai.
Ypatingas dėmesys centre, kaip teigia direktorė V. Skuodienė, skiriamas tradicijų išsaugojimui ir sklaidai: „Folkloro kolektyvai „Cyrulelis“, „Kvėitys“, kapela „Šešios bačkos“ ir teminiai renginiai padeda jaunajai kartai susipažinti su lietuvių kultūros paveldu. Jauni žmonės įsilieja į šokių ir dainų ansamblio „Minija“ gretas, neretai pažintį su lietuvių liaudies šokiais pradėję „Trepsiuko“ vaikų šokių studijoje.“
„Minija“ plukdo dainas ir šokius
1971 metais įkurtas šokių ir dainų ansamblis „Minija“, kurio vardas neatsiejamas nuo jo pirmojo vadovo šviesaus atminimo Vytauto Mačiuičio, nuo pat pirmų dienų vienijo tuos, kuriems artimas folkloras. Iš ilgametės „Minijos“ meno vadovės B. Oželienės pernai kolektyvo vairą perėmė Donata Jurgelevičienė (laikinai ją pavaduoja choreografė Loreta Damijonaitytė), instrumentinei grupei vadovauja Gediminas Laurinavičius, o vokalinei grupei – Danguolė Gerdauskienė, akompanuoja Audronė Balsienė ir Violeta Jokubaitienė. „Minija“, kurios repertuare – populiariausi lietuvių tautiniai šokiai, instrumentiniai kūriniai, liaudies dainos, vienija net 80 įvairaus amžiaus narių. „Minija“ dalyvauja ne tik Gargždų ir rajono šventėse, bet ir respublikiniuose konkursuose ir festivaliuose, dainų šventėse net nuo 1975 metų, tad gargždiškių dainos ir šokiai sklinda po visą Lietuvą ir užsienio šalis. 2007 m. „Minija“ buvo pirmoji, į rajoną atskraidinusi Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimą „Aukso paukštė“. Lietuvos nacionalinis kultūros centras organizuoja respublikinius konkursus, kuriuose nustatomas mėgėjų meno kolektyvų meninis lygis. „Minija“ iki šiol didžiuojasi jai suteikta aukščiausia I kategorija, kuri patvirtinama kas ketverius metus.
Trepsi penktą dešimtmetį
Į plačius vandenis Gargždų ir Lietuvos vardą neša ir vaikų šokių studija „Trepsiukas“, vadovaujamas Lilijos Šepčenko (choreografės Sandra Golovnia ir Deimantė Slušnienė). Pernai 40 metų sukaktį paminėjusi „Trepsiuko“ bendruomenė žinoma ne tik rajone ir Lietuvoje. Pagarbą lietuvių liaudies šokiams, pažintį su pasaulio ir šiuolaikiniais šokiais, pasitikėjimą savimi ir šalia esančiu iš šios studijos išsinešė šimtai buvusių šokėjų. Šiuo metu „Trepsiuke“ trepsi 115 įvairaus amžiaus vaikų ir jaunuolių, kurie patiria ne tik šokio magiją, bet ir bendravimo, kelionių džiaugsmą, įgyja savarankiškumo ir stiprybės.
Gargždų kultūros centro vaikų šokių kolektyvui „Trepsiukas“ yra suteikta II kategorija. 2010 m. „Trepsiukas“ apdovanotas „Aukso paukšte“ – pripažintas geriausia vaikų šokių grupe. Konkursų, festivalių Gargžduose, rajone, Lietuvos miestuose dalyviai šoko ir Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, ne kartą – tarptautiniuose festivaliuose Ukrainoje, Vokietijoje, Italijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Austrijoje, Graikijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Bulgarijoje, Makedonijoje, Ispanijoje ir kt.
Apdainavo ne tik cyrulelį
1989 m. spalio 10 dieną Gargždų kultūros centre įvyko pirmoji folkloro ansamblio „Cyrulelis“ repeticija, netrukus – ir pirmasis pasirodymas pagyvenusiems žmonėms. Ansamblio ištakas geriausiai prisimena vienintelis jo vadovas Vidmantas Radavičius: „Folkloro kolektyvo įkūrimą Gargžduose inicijavo parlamentaras Jonas Šimėnas. Atsirado vadovo etatas tuometiniuose kultūros namuose, o aš, jaunas specialistas, dar neakivaizdžiai studijuodamas Vilniaus konservatorijoje (anksčiau ji kitaip vadinosi), net po namus vaikščiojau ragindamas, kviesdamas žmones ateiti į ansamblio repeticijas. Ir atėjo net šeimomis.“
Liaudies dainų ir šokių mėgėjai Afrozinija Kaučiukienė, Valerija Bagdanskienė, a. a. Palmyra ir Kazimieras Pilotai, Eugenija Kudulienė ir a. a. jos vyras Antanas buvo pirmieji „Cyrulelio“ nariai. „Pradėjome rinktis repertuarą. Pasiūliau savo babytės ir jos sesers dainuotas dainas „Cyrulelis“ ir „Oi, Juzi, Juzeli“. Ansamblyje a. a. mamos Marijonos ir jos sesers Stasės iš Pajuodupio dainuotas dainas dainuoja ir mano teta Regina Mockutė“, – patvirtindamas, kad giminystės ryšiais susijusius ansamblio narius (vienu metu tokios buvo net keturios šeimos) sieja ir meilė liaudies dainai, bendros vertybės, sako V. Radavičius.
26 narių ansamblio repertuare yra visų (daugiausia Žemaitijos) Lietuvos regionų dainų, šokių, žaidimų. „Cyrulelis“ yra parengęs koncertines programas „Mes Lietuvos kareivėliai“, „Kalėda“, „Padainioukim po lėipom“, „Vai linksmai plaukia“, „Armoniką tik paėmiau“.
Folkloro ansamblio vadovas negali pamiršti 2018 m. Dainų šventės programos „Dainoukėt, seselės, kuo nadainoujat“ ir apgailestauja, kad daugiau nė karto ji niekur neparodyta, tačiau yra galimybė programą atgaivinti. Birbyne, armonika, bandonija grojantis „Cyrulelio“ vadovas trokšta, kad atgimtų ir liaudies šokių vakarai, anksčiau vadinti „Šakumbruzdžiu“. Per mėnesį vieną vakarą į ansamblio repeticiją galėdavo ateiti visi norintys pašokti, pasimokyti lietuvių liaudies šokių.
V. Radavičius pripažįsta, kad būtų smagu, jei į ansamblį įsilietų jaunimo: „Kas nori, gali dainuoti, kas nori – šokti, svarbu, kad būtų bendraminčiai. Su jaunimu galėtume daugiau pajudėti, parengti įvairesnę programą.“ Ansamblis dalyvauja edukacijose darželiuose, kai švenčiamos kalendorinės šventės, o vaikai natūraliai įsitraukia į liaudiškų šokių, dainų sūkurį, todėl ansamblyje visada laukiami nauji dalyviai ir kviečiami net šeimomis.
Daugiausia Žemaitijoje koncertuojantis „Cyrulelis“ į savo programas įtraukia ir liaudiškus žaidimus, ir žemaitiškus pasakojimus. Ruošiant programą „Pabalnoki man žirgelį“ prieš porą metų vykusiai Šimtmečio dainų šventei, talkino ir endriejaviškė buvusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Kazragienė. Tais pačiais metais ansamblis minėjo ir savo veiklos 35-erių metų sukaktį.
Tautinį kostiumą su pasididžiavimu vilki ir vyriausias 93-ejų „Cyrulelio“ narys Antanas Kundrotas iš Lapių su žmona Danute, ir jauniausia – 16-metė Veronika Valauskaitė. Ansamblio tautiniai rūbai visada atkreipia žiūrovų dėmesį užsienyje. Kolektyvas kartu su Plungės rajono Platelių folkloro ansambliu „Platelē“ pernai vyko į folkloro festivalį Slovakijoje, o užpraeitais metais – į Rumuniją. Slovakijoje „Cyruleliui“ teko giedoti po Mišių bažnyčioje religines giesmes, kurios slovakus sužavėjo, kaip ir ansamblio tautiniai kostiumai, kurių skaras vietinės moterys čiupinėjo ir lygino su savo tautos.
Dešimtmečiai su daina
Kristina Katauskienė vadovauja dviem Gargždų kultūros centro kolektyvams – 1980 metais įkurtam moterų vokaliniam ansambliui „Elegija“ ir buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorui „Atminties aidai“, pernai minėjusiam 25-erių metų sukaktį. Abiejų kolektyvų akompaniatorė Elena Tislenka. „Elegijos“ ansamblio, kuriame 12 moterų, repertuarą sudaro lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai, lietuvių liaudies dainos. Dabar ruošiama senosios estrados programa.
Kolektyvas ne kartą yra dalyvavęs dainų šventėse, vokalinių ansamblių konkursuose. „Elegijos“ senbuvė Virginija Čėsnienė 46 metus dainuoja ansamblyje ir 15 metus „Atminties aiduose“. Per 20 metų choro veikloje aktyviai dalyvauja Valerija Bagdanskienė, neįsivaizduojanti gyvenimo be dainos. Šiuo metu Gargždų kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių chore „Atminties aidai“ – 30 narių. Jie dainuoja tremtinių, partizanų, lietuvių liaudies dainas, bažnytinės giesmes, pasaulio bei Lietuvos klasikų dainas. Choras kasmet dalyvauja Ariogaloje Dubysos slėnyje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių, laisvės kovotojų sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, Gedulo ir vilties dienos minėjimuose Gargžduose, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios progomis choras „Atminties aidai“ koncertuoja ir kituose rajonuose. Gargždų kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras suorganizavo penkis festivalius „Atminties aidai“ Gargžduose, kuriuose dalyvavo chorai iš Jurbarko, Mažeikių, Klaipėdos, Kuršėnų, Tauragės, Plungės. Choro dainos pasiekia ir šių miestų, ir Klaipėdos klausytojus įvairiomis progomis, o „Atminties aidų“ nariai džiaugiasi vadovės K. Katauskienės, kuri prieš 8 metus pakeitė ilgametę vadovę Reginą Česnauskienę, kantrybe, nuoširdumu ir kad turi galimybę išreikšti save dainomis.
Daug įvairovės
Gargždų kultūros centre gyvuoja 2014 metais įkurtas miesto teatras (režisierius Vaidas Kvedaras), aktyviai Gargždų gyvenime dalyvauja Nomedos Jokubaitienės vaikų dailės studija, kitąmet švęsianti 20-metį. Ji tapo kūrybos erdve ir mokykla šimtams kūrybiškų įvairaus amžiaus vaikų.
Šiuolaikinės muzikos mėgėjai ir atlikėjai gali rinktis Justo Katauskio suburtą ritmo grupę arba Ričardo Banio vadovaujamą šiuolaikinio dainavimo studiją „Laguz“. Taigi, tradicijos ir modernumas, šiuolaikiškumas puikiai telpa po Kultūros centro stogu.
„Kai 2024-aisiais pradėjau vadovauti Gargždų kultūros centro šiuolaikinio dainavimo studijai „Laguz“, turėjau labai aiškų tikslą – sukurti kolektyvą, kuriame žmonės galėtų augti muzikoje, jaustis saugiai ir kartu siekti kokybės. Norėjosi suburti bendruomenę, kurioje svarbi idėja, pagarba vienas kitam, nuoseklus muzikinis ugdymas ir gyvas ryšys su muzika – muzika, jungiančia Klaipėdos rajono identitetą, tradicijas ir žmones.
Pats pavadinimas „Laguz“ nėra atsitiktinis. Tai vandens runa – emocijų, intuicijos ir vidinės tėkmės ženklas. Ši idėja labai artima ir mūsų kolektyvui: muzika čia teka per žmones, jų patirtis, jausmus ir vidinį pasaulį. Tai procesas, kuris gydo, atveria ir leidžia būti tikriems“, – sako studijos, kurioje muzikuoja 10 žmonių, vadovas R. Banys.
Vadovauti kolektyvui, pasak jo, nėra lengva, tačiau tai labai prasminga. „Kiekvienas žmogus atsineša savo patirtį, charakterį ir muzikinį skonį, todėl vadovo užduotis – visa tai sujungti į vieną skambantį organizmą. Per šį laiką kolektyvas išties keitėsi: sustiprėjo tarpusavio pasitikėjimas, atsirado daugiau sceninės patirties, augo muzikinė kokybė. Vis dėlto kolektyvas nėra uždaras – visada laukiame žmonių, kurie myli muziką, nori dainuoti ir yra pasirengę augti kartu su Gargždų kultūros centro bendruomene“, – kviečia R. Banys.
Šiuolaikinio dainavimo studiją galima išgirsti Gargždų kultūros centro renginiuose, miesto šventėse, bendruomeniniuose projektuose. Taip pat „Laguz“ siekia bendradarbiauti su kitais scenos menininkais ir atlikėjais, kurdami temines programas. „Šiuo metu svarbiausias tikslas – nuosekliai auginti kolektyvo meninį lygį ir kurti kokybiškas koncertines programas. Norisi, kad po kelerių metų studija būtų atpažįstama kaip brandus, profesionaliais principais dirbantis kolektyvas, turintis savo veidą ir reikšmingą vaidmenį Gargždų miesto ir rajono kultūriniame gyvenime, – tikslais dalijasi vadovas. – Muzika mums – bendrystė, pasitikėjimas ir galimybė save realizuoti. Būtent dėl to mes esame kartu.“
Laima ŠVEISTRYTĖ
Gargždų KC nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
