Restauratorius linki gargždiškiams pamilti vargonų muziką
Jau beveik mėnesį Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje pamaldose skamba atnaujinti vargonai. Po ilgokos pertraukos šis svarbus instrumentas vėl pasitinka ir palydi parapijiečius. „Linkiu gargždiškiams neapleisti jo, kad tarnautų ne tik šį šimtmetį, linkiu pamilti vargonų muziką ir ja mėgautis“, – „Bangai“ kalbėjo restauratorius Justinas Šapola.
Pabaigtuvių džiaugsmas
Gargždų bažnyčioje vargonų remontas prasidėjo pernai sausio mėnesį. Beveik prieš 30 metų iš Vokietijos, Hamburgo, čia pargabentą instrumentą reikėjo valyti, derinti, nes trikdydavo pasitaikantis netvarkingas skambėjimas. „Walcker“ firmos instrumentas buvo pagamintas 1962 m. ir pastatytas evangelikų liuteronų bažnyčioje. Jau kelis dešimtmečius šie vargonai yra Gargždų bažnyčios istorijos dalis – atėjo laikas juos valyti, apžiūrėti.
„Su kanauninku Jonu Paulausku ilgokai ieškoję geriausio meistro, Aukštaitijoje radome vargonų restauratorių Justiną Šapolą ir, mūsų laimei, pavyko su juo sutarti“, – atskleidė Gargždų bažnyčios choro vadovas, vargonininkas Petras Katauskis. Vargonai buvo remontuojami etapais, todėl ir tuo metu iš dalies veikė. Remontas su pertraukomis užtruko ilgiau nei metus.
Paskutiniąsias kelias savaites prieš Verbas vyko vargonų derinimas, kol garsų banga užliejo bažnyčią. „Buvo atliktas didelis remontas – reikėjo išvalyti vamzdynus, kurie sukuria vargonų garsą, o vamzdžių šiuose vargonuose – 2 024, jie turi 24 registrus. Beje, didžiausiuose pasaulio vargonuose yra 33 112 vamzdžių“, – palygino restauratorius.
Justinas pastebėjo, jog tai kruopštus darbas – teko atsargiai valyti vamzdžius, kurie pagaminti iš minkšto metalo, sudėjus – derinti. Pasak J. Šapolos, derinimas ir buvo sudėtingiausias darbas. Remontuojant vargonus didelių gedimų neaptikta, bet rasta sulūžusių detalių, kurias teko klijuoti, lituoti, prireikė staliaus rankų, reikėjo reguliuoti vargonų mechaniką. Elektrikas vargonų viduje įrengė apšvietimą. „Padarėme viską, kad grojant trikdžių nebebūtų, – patikino restauratorius. – Tačiau vargonai – labai sudėtingas, gyvas instrumentas, reaguojantis į aplinkos, klimato pokyčius. Gerai, kad vargonininkas Petras dalyvavo remonto darbuose, domėjosi, supranta ir mechaninį gedimą galės pataisyti.“ „Tikiuosi, kad atnaujinti vargonai gražiai skambės“, – sakė vargonininkas P. Katauskis.
Platus profesionalo žvilgsnis
„Atsiprašau sveikuoliško gyvenimo entuziastų, bet bažnyčia be vargonų – kaip sriuba be druskos, – linksmai palygino J. Šapola. – Tai bažnyčios balsas. Visi vargonai skamba skirtingai.“
Šių instrumentų restauravimas reikalauja daugelio sričių žinių: istorijos, garso techninių dalykų, turi išmanyti apie medį, metalą, odą, elektrą, mokėti vargonuoti.
Prieš pradėdamas remontuoti, restauratorius turi pažinti vargonus ir juos pamilti. Iš Aukštaitijos kilęs rokiškėnas J. Šapola nuo vaikystės turėjo galimybę bažnyčioje stebėti, kaip grojama šiuo instrumentu – jo senelis vargonavo. Justinas – penktas vargonininkas giminėje. Muzikos mokykloje jis lankė violončelės pamokas ir groja šiuo instrumentu. Vargonais išmoko pats, tačiau baigęs vidurinę mokyklą pasirinko elektriko inžinieriaus studijas. Įgijęs šį diplomą, mokėsi vargonų restauravimo paslapčių.
Restauratorius J. Šapola vargonuoja Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, violončele groja šio miesto Muzikos mokyklos simfoniniame orkestre, pagal užsakymus bažnyčiose remontuoja vargonus. „Lietuvos bažnyčiose yra apgailėtinos būklės vargonų – kviečia juos remontuoti, nors dabar populiarėja elektroniniai – vargonų imitacija“, – dėstė pašnekovas. Jis prisipažino esąs vargonų fanas: jam įdomu pažinti šių skirtybes, ieškoti garso trikdžių priežasties. Šiuo metu J. Šapola restauruoja vargonus Antalieptės, Anykščių bažnyčiose ir Latvijoje. „Nespėju visur – poreikis gaivinti senuosius vargonus, prikelti naujam gyvenimui yra net kaimiškose parapijose. Mano svajonė buvo pamatyti Užvenčio bažnyčios Kelmės rajone senuosius vargonus – atrodo, kad Antalieptės bažnyčioje apie 1828 m. pastatyti vargonai ir šie yra to paties meistro – kaip broliai dvyniai“, – atskleidė restauratorius. Jis vargonuoja ir Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Vargonus čia rado itin prastos būklės, bet pradėjo remontuoti ir, parapijiečių nuostabai, atsirado skambesys.
Apie jauno meistro J. Šapolos atliktus darbus – restauruotus vargonus – išleista knyga „Žmogaus rankos daro stebuklus“.
Nauja patirtis
Vargonai skirtingi, todėl kiekvieno remontas – nauja patirtis. „Gargždų bažnyčioje remontuojant vargonus man buvo iššūkis derinti 5 eilių mikstūrą (registrą): vieną garsą iš karto sukuria 5 vamzdžiai, – kalbėjo restauratorius. – Šių vargonų oro tiekimo sistemoje radome nematytų techninių sprendimų.“
J. Šapola pastebėjo, jog Rokiškio bažnyčioje jis vargonuoja tos pačios „Walcker“ firmos vargonais, pagamintais prieš 140 metų. „Šie yra romantinio stiliaus laikotarpio – švelnesni garsai, kitoks, aštresnis Gargždų bažnyčios vargonų skambesys“, – atskleidė pašnekovas.
Jo duomenimis, Lietuvoje yra 8 šios firmos pagaminti muzikos instrumentai. „Apie 1884 m. „Walcker“ Rygos katedroje pastatė didžiausius Europoje vargonus, – dėstė restauratorius. – Seniausi vargonai – Rokiškyje, o žymiausi – Kauno Įgulos bažnyčioje.“
Pasak J. Šapolos, vargonai gali tarnauti ne vieną šimtmetį, bet reikia tinkamai juos prižiūrėti, puoselėti. Jis palinkėjo gargždiškiams neapleisti savo instrumento, juo rūpintis. „Linkiu visiems pamilti vargonų muziką ir ja mėgautis“, – linkėjo restauratorius.
P. Katauskis pridūrė, kad vargonų muzika galima mėgautis visose pamaldose. Tik reikia ateiti į bažnyčią ir neskubėti išeiti, kol jie groja – išgirsti, ką vargonininkas nori apsakyti.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
