Vėžaitiškių kankliavimas – gyvosios tradicijos garantija

2026-ieji Seimo paskelbti Kanklių metai – vėžaitiškiams tarsi balzamas ant dūšios. Jau kelis dešimtmečius Vėžaičiuose kanklės yra ne tik tradicinis instrumentas, bet ir gyva bendruomenės tapatybės dalis, kurią puoselėja vietos Kultūros centras. Čia gyvuoja žemaitiško kankliavimo tradicija. Kultūros centro kanklių ansambliai „Girelė“ ir „Jovaras“, kuriems vadovauja itin patyrusi ir kūrybiška meno vadovė Ramutė Pozingienė, aktyviai dalyvauja konkursuose, įvairiuose renginiuose, Dainų šventėse ir garsina ne tik miestelio, bet ir Klaipėdos rajono vardą visoje Lietuvoje.
Kanklių meistro paroda
Pastaruoju metu kanklių prestižas vis labiau kyla šalies visuomenėje. LR Seimas ir Etninės kultūros globos taryba 2026-uosius metus paskelbė Kanklių metais. Ši iniciatyva skirta paminėti pirmojo Lietuvoje Skriaudžių kanklių ansamblio 120-ąsias įkūrimo metines ir aktualizuoti kanklių tradicijos svarbą tautiniam identitetui. Kanklės Lietuvoje laikomos vienu archajiškiausių instrumentų, o kankliavimas yra įtrauktas į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą kaip ilgametę savito muzikavimo tradiciją tęsiantis gyvasis kultūros paveldo reiškinys. Nuo XX a. pradžios kanklės yra laikomos lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simboliu ir iki šiol tebenaudojamos kaip tautinio identiteto ženklas.
Vėžaičių kultūros centre eksponuojama 2026 m. „Aukso vainiko“ laureato, liaudies instrumentų meistro Alfredo Lučinsko kanklių paroda. Tautodailininkas yra baigęs liaudies muzikos instrumentų studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ilgus metus dirbęs Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos birbynės specialybės mokytoju. A. Lučinskas kanklių gamyba susidomėjo 1987 metais. „Pabandžiau daryti kankles ir „susirgau“ – nebegaliu sustoti“, – parodos atidaryme atskleidė tautodailininkas, daugelį kanklių sumeistravęs iš Karelijos miškų eglių geriausios medienos. „Žinokit, kad ir mane patį apima ypatingas jausmas, kai, nuvažiavęs į Dainų šventes, išgirstu skambant kankles. Taip gera klausytis jų skambesio“, – prisipažino kanklių meistras, aktyviai vadovaujantis ir muzikuojantis liaudiškos muzikos kapelijoje „Rokunda“.

Džiaugsminga renginio atmosfera
Kanklių metai Vėžaičių kultūros centre atidaryti ne tik kanklių paroda-edukacija, bet ir kūrybiškai supintu koncertu „Kanklių skambesy“, subūrusiu liaudies instrumentų kolektyvus ir solistus ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir Plungės, Palangos.
Žiūrovus sužavėjo Klaipėdos rajono etninės kultūros centro etnomuzikavimo studija (vadovas Jonas Kavaliauskas), Gargždų muzikos mokyklos kanklininkės (mokytojos Jūratė Jatulienė ir Kristina Tverijonienė), Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos skudutininkų ansambis (vad. Jūratė Surblienė), atlikėja Indrė Sliužinskaitė, Palangos S. Vainiūno meno mokyklos mokytojas Irmantas Mikalonis ir koncertmeisterė Tamara Prokopovič, Plungės rajono savivaldybės kultūros centro liaudiškos muzikos kapelija „Rokunda“ (vadovas Alfredas Lučinskas), Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro etnomuzikavimo studija (vadovas J. Kavaliauskas), gausūs narių skaičiumi Vėžaičių kultūros centro ansambliai „Jovaras“ ir „Girelė“ bei solistė Urtė Surplytė (vadovė Ramutė Pozingienė).
Patys jauniausi Vėžaičių kanklininkai per koncertą sukūrė jaukią atmosferą: niekieno neraginami jie pritarė kitiems atlikėjams plojimais, dainomis, o pabaigoje kupini džiaugsmo šoko bendrame ratelyje.


Ugdoma jaunoji kanklininkų karta
Būtent pastarieji kolektyvai yra Vėžaičių kultūros centro pasididžiavimas: ansamblis „Jovaras“ kankliavimo tradiciją įtvirtina jau nuo 2001 m. „Tarp žemės ir dangaus, galingai įrėmęs šaknis į žemę, auga gyvybės medis „Jovaras“. Ansamblis yra įvertintas II meninio pajėgumo kategorija“, – atkreipė dėmesį šventinio koncerto vedėjas, Vėžaičių kultūros centro Dvaro studijos vadovas Dominikas Malajevas.
Kankliavimo tradicija Vėžaičiuose turi prasmingą ateitį. Vaikų ir jaunimo kanklių ansamblis „Girelė“ jaunatvišku entuziazmu puoselėti savitą muzikavimą garsėja 16 metų. Kolektyvas stebina gausumu: čia groja apie 30 vaikų ir paauglių. Šio kolektyvo narė 2025 m. „Tramtatulio“ laureatė, šių metų Etninės kultūros olimpiados regioninio etapo nugalėtoja U. Surplytė pernai kankliavo Vilniaus Rotušėje vykusiose Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą iškilmėse, kai į sąrašą įtraukta vertybė „Kanklės ir kankliavimas Lietuvoje“.
„Ačiū kiekvienam atlikėjui, vadovui ir mokytojui už indėlį puoselėjant mūsų liaudies instrumentus ir tautinę muziką. Tegul Kanklių metais kanklės skamba dar plačiau ir garsiau“, – apibendrindama šventinį koncertą kalbėjo Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė.
Vilija BUTKUVIENĖ
Lino GRUZDŽIO nuotr.

Komentaras
Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja, laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas, Jolanta POLEKAUSKIENĖ:
– Vėžaičių kultūros centras – tai vieta, kurioje per dešimtmečius gyvena kanklių muzika. Jei reikėtų pasirinkti Lietuvos kanklių sostinę, tai būtų būtent Vėžaičiai. Čia, šioje mažoje, tačiau dvasios ir tradicijų kupinoje bendruomenėje, kanklės nėra vien muzikos instrumentas – tai yra šios vietos širdies ritmas, tapatybės simboliai ir sielą jungianti gija. Vėžaičių kultūros centre įvykęs Klaipėdos rajonui reikšmingas renginys – Kanklių metų atidarymas, tai buvo šventė, kurioje susitiko praeitis ir dabartis, tradicija ir kūryba. Scenoje skambėjusi kanklių, birbynės, skudučių ir kitų lietuvių liaudies instrumentų muzika, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos dainos išreiškė muzikos gilumą ir grožį, gyvą ryšį su mūsų protėviais. Noriu padėkoti ir pasidžiaugti Kultūros centro meno vadove Ramute Pozingiene, kuri subūrė du kolektyvus, kuriems suteikta II meninio lygio kategorija, meile kanklėms užkrėtė vaikus, jaunimą, vyresniuosius. Kanklių metų atidarymas Vėžaičiuose yra ne tik kultūrinis renginys, bet ir priminimas naujajai kartai: muzika, tradicija ir kanklės – tai mūsų kultūrinis paveldas, kuris turi išlikti gyvas kiekvienoje kartoje.
Žemaitiškos kanklės pasižymi paprasta konstrukcija, švelniu skambesiu ir yra gaminamos iš vientiso medžio.
























































































