Klaipėdos rajone – pirmieji treji grupinio gyvenimo namai
Klaipėdos rajone netrukus prasidės pokyčiai, kurie iš esmės keis dešimčių žmonių gyvenimus – čia bus įgyvendinamas vienas didžiausių pastarųjų metų socialinės infrastruktūros projektų. Rajone ruošiamasi įkurti pirmuosius grupinio gyvenimo namus asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia. Tai nebus vien nauji pastatai ar modernios sienos, tai investicija į žmogaus orumą, jo teisę pasirinkti, kur gyventi, bei galimybė tapti tikra bendruomenės dalimi. Praėjusią savaitę Gargždų kultūros centre vyko šio strategiškai svarbaus projekto pristatymas visuomenei.
Saugumas ir tikra kaimynystė
Pristatymo metu susirinkusiems gyventojams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė detaliai paaiškino, kaip veiks grupinio gyvenimo namų modelis, ir stengėsi išsklaidyti nuogąstavimus dėl saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad šie namai nėra uždara globos įstaiga – tai nedidelio masto gyvenamieji namai, kurių kiekvienuose apsigyvens tik iki 10 žmonių, o jų kasdienybė tekės tokiu pat ritmu kaip ir bet kurių kitų kaimynų.
Kvietiniuose, Cirulių g. 5, bus rekonstruotas erdvus pastatas, o Gargžduose, Palangos g. 3B, bei Plikiuose iškils nauji namai, atitinkantys universalaus dizaino principus. Kiekvienam gyventojui čia bus užtikrintas privatumas vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose, jie patys gaminsis maistą, planuos buities darbus ir ugdys savarankiškumą.
Kvietiniuose bus rekonstruotas 539,23 kv. m pastatas, skirtas 10 gyventojų. Gargžduose ir Plikiuose iškils du nauji 248,12 kv. m namai su 6 vienviečiais ir 2 dviviečiais kambariais.
Gyventojų ramybę ir saugumą garantuos tai, kad šiuose namuose nuolat, 24 valandas per parą, kartu gyvens profesionalūs socialiniai darbuotojai ir individualios pagalbos priežiūros darbuotojai. Specialistai teiks individualizuotą pagalbą, stebės gyventojų sveikatą ir padės jiems sėkmingai integruotis į aplinką. Tokia praktika jau sėkmingai taikoma daugelyje šalies savivaldybių ir nesukelia jokių saugumo problemų, o veiklos organizuojamos taip, kad visiškai netrikdytų aplinkinių ramybės.
„Šiuo metu Klaipėdos rajone nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų. Tai reiškia, kad žmonės, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią, dažnai yra apgyvendinami stacionariose globos įstaigose – toli nuo savo artimųjų ir pažįstamos aplinkos. Tokia situacija ne tik apsunkina jų integraciją į visuomenę, bet ir pažeidžia teisę į gyvenimą bendruomenėje“, – pažymėjo G. Plungienė.
Siekiant, kad kuriama infrastruktūra būtų pagrįsta realiai veikiančiais ir pasiteisinusiais modeliais, Savivaldybės projekto komanda lankėsi Mažeikiuose ir Plungėje. Ji savo akimis pamatė, kaip negalią turintys žmonės sėkmingai kuria savo gyvenimą bendruomenėje, dirba ir palaiko draugiškus ryšius su kaimynais.
Milijoninė investicija
Pristatymo metu taip pat pažymėta, kad grupinių namų gyventojai nebus atsitiktiniai asmenys – tai bus atrinkti gyventojai, kuriems toks gyvenimo būdas tinka ir grupinio gyvenimo namuose jie gali gyventi visą parą prižiūrimi specialistų.
Tiesa, projektas, kuris bus įgyvendinamas iki 2029 metų rugpjūčio pabaigos, apima kur kas daugiau nei vien grupinio gyvenimo namus.
Iki minėtos datos rajone bus sukurtas vientisas socialinės paramos tinklas, kuriuo vienu metu galės naudotis apie 90 asmenų. Gargžduose duris atvers socialinės dirbtuvės, kuriose bus sukurta 15 darbo vietų žmonėms su negalia. Čia jie ne šiaip leis laiką, o ugdys realius darbo įgūdžius, gamins produkciją ir stiprins savo savivertę.
Tiems, kas jau gali gyventi beveik visiškai savarankiškai, keturiose vietose bus įrengti apsaugoti būstai, skirti iš viso 8 asmenims, kuriems tereikės minimalios socialinio darbuotojo pagalbos buityje.
Plikiuose bus sutelkta kita svarbi infrastruktūros dalis – Dienos užimtumo centras penkiolikai asmenų bei Kompleksinių paslaugų centras vaikams su negalia ir jų šeimoms. Pastarasis centras taps išsigelbėjimu tėvams, kur jie galės rasti ankstyvąją reabilitaciją, psichologinę pagalbą, specialistų konsultacijas bei taip reikalingą emocinį palaikymą, kad neliktų vieni su užklupusiais iššūkiais.
Projekto vertė – 2 352 941,18 euro, iš jų 2 mln. eurų finansuos Europos Sąjungos investicijų programa, o 352 941,18 euro – Klaipėdos rajono savivaldybė.
Šis ambicingas Klaipėdos rajono žingsnis – tai investicija, kurios tikroji grąža bus matuojama ne finansiniu pelnu ar ataskaitų skaičiais, o žmonių šypsenomis, sugrąžintu orumu ir šiltesniais kaimynystės santykiais.
Vietos bendruomenė kviečiama būti atvira, pažinti ir priimti naujuosius kaimynus, kartu kuriant rajoną, kuriame gera ir saugu gyventi kiekvienam.
Kodėl tik dabar?
„Tie žmonės, kurie apsigyvens grupinio gyvenimo namuose, yra mūsų bendruomenės dalis, neturinti galimybės užsidirbti savo būstui. Todėl, ko gero, nereikia įrodinėti, kodėl tokių namų mūsų rajone reikia“, – ragindamas susirinkusiuosius į projekto pristatymą išsakyti savo nuomonę ir aktyviai diskutuoti, kalbėjo šio projekto vadovas, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus.
Gargždų kultūros centre susirinkę gyventojai išties aktyviai domėjosi projektu, o vienas dažniausiai skambėjusių ir jautriausių klausimų buvo, kodėl tokio reikalingo žingsnio nesiimta anksčiau. Kiti klausė, kada jau iškils namai, mat daugeliui rūpi, kad neįgaliesiems skirti pastatai būtų įrengti kuo greičiau ir juose galėtų apsigyventi pirmieji gyventojai.
„Tokie namai galėjo atsirasti bent prieš 10 metų. Kasdien matome „Revilitos“ žmones – jie nuostabūs. Mes juos pažįstame, jie mūsų bendruomenės dalis. Labai laukiame tų namų“, – kalbėjo vyresnio amžiaus gargždiškė.
Poreikis yra didesnis
Vaizdo medžiagoje pamatę, kokie asmenys gyvena kitose savivaldybėse esančiuose grupinio gyvenimo namuose, gyventojai klausė, kokio sunkumo negalią turintys žmonės apsigyvens Klaipėdos rajone įsikursiančiuose grupinio gyvenimo namuose. Savivaldybės sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vedėja Iveta Gailienė paaiškino, jog grupinio gyvenimo namai pritaikyti tiems, kurie gali kiek savarankiškiau gyventi, yra darbingo amžiaus. „Žinoma, treji grupinio gyvenimo namai nepatenkins viso turimo poreikio, nes minėtas negalias turinčių asmenų rajone yra kur kas daugiau. Dėl to ateityje tokių namų turės atsirasti daugiau. Čia tik pradžia“, – pažymėjo I. Gailienė.
Klausimų projekto komandai turėjo ir VšĮ „Revilita“ vadovė Rekvita Bagdonienė, pirmiausia pasidžiaugusi, jog pagaliau Savivaldybė žengė šį svarbų žingsnį, nes kitose savivaldybėse grupinio gyvenimo namai – jau nebe naujiena. „Turiu vilties, kad Kvietiniai, Gargždai, Plikiai yra pasiruošę tokiam žingsniui, ir kad mes visi gražiai draugausime“, – kalbėjo R. Bagdonienė, pati turinti neįgalų sūnų ir, kaip prisipažino, dažnai pamąstanti, kas jo laukia, kai jos ir vyro nebebus.
Gargždiškei rūpėjo sužinoti, ar grupinio gyvenimo namai, kurie atsiras Klaipėdos rajone, bus tipiniai, ar vis dėlto skirsis nuo tų, kurie pastatyti kitose savivaldybėse. I. Gailienė priminė, jog Kvietiniuose bus rekonstruotas esamas pastatas, o Plikiuose ir Gargžduose statomi nauji. Jie bus standartiniai, tik šiek tiek patobulinti, pavyzdžiui, papildomai – sensoriniu kambariu, ko neturi Plungėje esantys grupinio gyvenimo namai.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
