Jaunystės laiškai gimtajam miestui: Gargžduose apdovanoti kūrybingiausi abiturientai

Artėjant Gargždų gimtadieniui, jau penktą kartą nuskambėjo prasminga miesto bendruomenės tradicija – abiturientų rašinių konkursas „Laiškas miestui“. Šių metų konkurso nugalėtojais tapo gimnazistai Adelė Petrikaitė ir Modestas Srėbalius. Gargždų miesto bendruomenė praėjusią savaitę sukvietė vietos šviesuomenę bei jaunimą į konkurso apdovanojimų ceremoniją. Joje pagerbti kūrybingiausi „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientai, savo laiškuose jautriai atsisveikinę su gimtuoju miestu, bei juos paruošę pedagogai.

Miesto dvasią kuria žmonės
Renginio vedėja Giedrė Ilginienė, pradėdama abiturientų rašinių konkurso „Laiškas miestui“ ceremoniją, pabrėžė, kad tikroji miesto vertė matuojama ne materialiais dalykais: „Kiekvienas miestas turi savo istoriją, tačiau tikrąją jo dvasią kuria žmonės – jų prisiminimai, išgyvenimai, meilė vietai, kurioje augo. Todėl jau šiandien Gargždus sveikiname pačia gražiausia dovana – jaunų žmonių pamąstymais apie savąjį miestą. Juk mylimą miestą geriausiai apibūdina ne tik datos ar pastatai, o ir pojūčiai, kuriuos žmogus iš jo išsineša.“
Gargždų miesto bendruomenės renginyje pasidžiaugta ne tik jaunuomenės kūryba, bet ir įsiklausyta į kartos, stovinčios ant naujo gyvenimo slenksčio, balsą. Kiekvienas rašinių konkurso laiškas išsiskyrė savitumu – vienur skambėjo vaikystės nostalgija, kitur – meilė gamtai, vietos žmonėms, tradicijoms ar natūralus nerimas dėl ateities. „Tačiau visus juos jungė viena mintis – Gargždai yra daugiau nei miestas. Tai – žmogaus asmenybės formavimosi pamatai. Gimtasis miestas, į kurį visada norisi sugrįžti dėl jo žmonių, Minijos slėnio ramybės ir čia likusios savo gyvenimo dalies“, – kalbėjo G. Ilginienė.
Jautrus ir brandus santykis
Sveikinimus ir gražiausius linkėjimus ateičiai abiturientams tarė Gargždų miesto bendruomenės pirmininkė Indrė Žiedienė, Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė bei Gargždų miesto seniūnas Valdemaras Žigus.
Konkurso komisijos narė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė apžvelgė pateiktų darbų temų įvairovę. Ji pasidžiaugė brandžiu jaunimo santykiu su savo gimtuoju miestu bei išskirtine kūrybine branda.
Renginio metu nuskambėjo ir jautrios abiturientų laiškų apie Gargždus eilutės, kurias pacitavo renginio vedėja: „Šis miestas lyg antrieji tėvai padėjo išugdyti mano asmenybę“; „Tu mano nostalgija, mano pradžia“; „Mums Tavo mažumas buvo galimybė matyti žmones, o ne minias“; „Kiekvienas medis, į kurį pajėgiau įlipti, amžiams pasiliks mano sielos dalelę“; „Tu nesi tik geografinis taškas ar aštuonios raidės ant kelio ženklo. Tu esi mūsų pradžia.“
Rašinių autoriams šis pavasaris Gargžduose yra paskutinis kaip mokiniams, kasdien einantiems pažįstamomis gatvėmis ir sutinkantiems tuos pačius žmones mylimais namais tapusioje aplinkoje. Netrukus jaunuoliai išvyks į didmiesčius, universitetus ar užsienio šalis, todėl šie tekstai tapo itin jautriu, tyliu atsisveikinimu ir simbolinėmis išleistuvėmis iš gimtojo miesto, kai norisi ištarti: „Ačiū už visą patirtą gėrį, o aš jau išvykstu, bet dalis manęs visada liks čia.“
Paskelbti geriausi autoriai
Rašinių konkurso komisija neslėpė, kad išrinkti laureatus buvo itin sunki užduotis, nes kiekvienas tekstas buvo unikalus, skleidė jautrumą bei rodė ryškų asmeninį santykį su Gargždais. Visgi keli darbai išsiskyrė ypatinga literatūrine branda ir emociniu tikrumu.
Šių metų rašinių konkurso laureatais paskelbti šie Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientai: pirmąkart pirmoji vieta atiteko ne vienam, o duetu rašiusiems abiturientams Adelei Petrikaitei ir Modestui Srėbaliui; antrąja vieta džiaugėsi mūsų mylimos upės vardą turinti Minija Bartninkaitė, o trečioji vieta atiteko Luknei Stroputei.
Renginyje pelnyto dėmesio sulaukė ir mokytojai, padėję jaunuoliams pasiruošti konkursui bei konsultavę juos kūrybiniame kelyje. Padėkos įteiktos Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams Giedrei Mogilaitei, Nerijai Valinčienei, Vidui Vaitkui ir Tomai Tomašauskaitei.
Bendruomenė lauks jaunuomenės
Gargždų miesto bendruomenė išreiškė nuoširdžią padėką visiems dalyviams, lietuvių kalbos mokytojams, konkurso organizacinei komandai bei komisijos nariams. Kad kūrybiškumą skleidžianti konkurso apdovanojimų ceremonija įsišėlus vėjui būtų dar jaukesnė, karšta kava visus susirinkusius vaišino renginio bičiuliai VšĮ „Revilita“. Daug nuoširdžių plojimų sulaukė ir Gargždų muzikos mokyklos džiazo ir moderniosios muzikos skyriaus mokinių koncertas.
Apdovanojimų šventę gražiai apibendrino renginio vedėjos, J. ‑Lankučio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotojos darbui su kraštotyra mintys: „Miestai gyvuoja tol, kol juos kažkas prisimena. Šią vėjuotą popietę supratome, kad Gargždai gyvena jaunų žmonių atmintyje, jų kalboje, meilėje ir ateities planuose. Tegul Gargždai visada lieka vieta, į kurią norisi sugrįžti mūsų jaunuomenei.“

Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

Gargždų miesto bendruomenės rašinių konkurso „Laiškas miestui“ laureatais tapo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos IV c klasės abiturientai Adelė PETRIKAITĖ ir Modestas SRĖBALIUS. Juos konsultavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Giedrė Mogilaitė. Skelbiame laureatų rašinį.

Brangus Gargždų mieste,

Mes Tau rašome ne kaip turistai ar istorikai, o kaip žmonės, kurie Tave pažįsta iki paskutinio šaligatvio įtrūkimo. Šiuo metu būti abiturientu Tavo gatvėse – tai gyventi nuolatinėje „tarpinėje stotelėje“. Viena koja mes jau kitoje greitkelio pusėje, planuojame gyvenimus didmiesčiuose ar svečiose šalyse, bet kita koja esame įsipynę į Tavo ramybę, kurią kažkada taip norėjosi sudrumsti. Tu niekada nebandei apsimesti tuo, kuo nesi. Tu nesi blizgantis didmiestis su dangoraižiais, bet būtent tame ir slypi Tavo jėga. Tu esi miestas su charakteriu. Tavo veidas – tai bažnyčios siluetas ryto rūke, pavasarį geltonais narcizais pasipuošęs parkas ir čia pat tyvuliuojanti Minijos upė, kuri kiekvieną pavasarį primena, kad viskas teka ir keičiasi. Mes užaugome stebėdami šį kontrastą: kaip kartais griežtas ir darbingas ritmas persipina su gamtos pirmykštiškumu. Tai išmokė ir mus būti šiuolaikiškus, bet kartu jausti savo šaknis. Nors iš pirmo žvilgsnio spinduliuoji ramybe, Tavo viduje pulsuoja nepalaužiama dvasia. Tu esi aidas stadione po pergalingų „Bangos“ rungtynių, kai visas miestas tarsi pradeda kvėpuoti vienu ritmu. Tu esi naktiniai pasivaikščiojimai prie karjerų, kur vasaros dangus atrodo didesnis nei bet kur kitur pasaulyje. Tu esi ta vėsi ramybė parke, kai atrodo, kad seni medžiai saugo visas šio miesto paslaptis, o kartu ir mūsų vaikystės dienas. Dabar, stovėdami prie mokyklos baigimo slenksčio, mes suprantame, kad Tu visada buvai mūsų saugumo zona. Vieta, kurioje mums nereikia navigacijos programėlių, nes kiekvienas kampas jau yra žinomas ir turi savo istoriją: čia pirmą kartą pykomės ir taikėmės su draugais, čia pirmą kartą svajojome apie tai, ką veiksime užaugę, čia pat, ant paprastų gatvės suoliukų, kurie mums atstojo konferencijų sales ir tapo tikriausių pokalbių vieta, praleidome šimtus valandų, aptarinėdami visas įmanomas temas – nuo pirmųjų egzaminų baimės iki planų užkariauti pasaulį. Atrodo, jog pats miestas tyliai ir ramiai, neįsiterpdamas stebėjo mūsų juoką, nuovargį po pamokų ir tas ilgas vasaros pavakares, kai saulė lėtai nusileisdavo už stogų, o mes vis dar nerasdavome jėgų išsiskirti ir grįžti namo. Tai buvo mūsų pačios mylimiausios vietos, kuriose užsimezgė stipriausios draugystės ir gimė drąsiausios idėjos, nors tada to itin stipriai nesureikšmindavome. Tu nesi tik geografinis taškas ar aštuonios raidės ant kelio ženklo. Tu esi mūsų pradžia. Mums sako, kad Gargždai – mažas miestas. Bet mums Tavo mažumas buvo galimybė matyti žmones, o ne minias. Mes pažįstame kaimynus, mokytojus, vietinius praeivius. Tai iki pat šių dienų kuria bendruomenę, kurioje niekas nėra nematomas. Ir nors dabar mes ruošiamės palikti Tavo jaukią užuovėją, tas užsispyrimas ir Tavo suteikta ramybė išliks mūsų stuburu, kad ir kur atsidurtume. Dėkojame Tau už tai, kad leidai mums čia užaugti, mokytis bei tobulėti. Galbūt teks grįžti čia tik savaitgaliais, o galbūt po daugelio metų suprasime, kad tai vienintelė vieta, kurioje norime įleisti šaknis ir kurti savo nuolatinį gyvenimą. Bet šiandien mes tiesiog tariame – ačiū už pamokas, už jaukumą ir už tai, kad esi vieta, kurią visada vadinsime Namais.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas