Ugniagesiai – apie šildymo sezono pamokas
Šalčiausia per pastaruosius keliolika metų žiema šiemet priminė patarlę, kad roges reikia ruošti vasarą. Praėjusį šildymo sezoną šalyje gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo penktadaliu. Klaipėdos rajone jų taip pat nesumažėjo – ugniagesiams beveik dvigubai dažniau teko gesinti dūmtraukiuose užsidegusius suodžius, gaisrų sukėlė ir šildymui naudojami elektros šildytuvai.
Praėjusį šildymo sezoną šalyje gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo penktadaliu, daugiau jų aukų. Šiemet per 9 mėnesius Klaipėdos rajone įsiplieskė 137 gaisrai – 5 daugiau nei pernai. Per šį laikotarpį gyvenamajame sektoriuje (namuose ir butuose) kilo 45 gaisrai, o pernai – 31.
Pasak Gargždų PGT viršininko Tomo Taučiaus, dažniausia gaisrų priežastis – neatsargus žmogaus elgesys, židinių ir krosnių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai.
Kaip ir ankstesniais metais daugiausia gaisrų užregistruota Priekulės seniūnijoje – 30 arba 3 daugiau nei pernai. Šių padaugėjo Dovilų seniūnijoje – 22, Sendvario – 16, tiek pat jų įsiplieskė Gargžduose – 16. Sumažėjo Endriejavo seniūnijoje – 6, o pernai kilo 10. Saugiausia seniūnija kaip ir anksčiau – Judrėnų, kurioje pernai nekilo gaisrų, o šiemet užsidegė apleistas pastatas.
Pareigūno teigimu, gyvenamajame sektoriuje stipriai padidėjusį gaisrų skaičių lėmė itin šalta praėjusi žiema – viena šalčiausių per pastaruosius 15 metų. Žmonės intensyviai kūreno šildymo įrenginius, dėl to žymiai daugiau gaisrų įsiplieskė dūmtraukiuose – užsidegė suodžiai. Vykdydami prevencines priemones, taip pat „Bangos“ laikraštyje pareigūnai akcentavo, kad šildymo sezono metu dūmtraukius privaloma išvalyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. „Nesilaikant šio reikalavimo, baudos siekia iki 70 eurų, tačiau gyventojų požiūrį sunku pakeisti – jie atsainiai atlieka šiuos valymo darbus, – kalbėjo T. Taučius. – Pasitaiko, kad, dėl netinkamo medinių konstrukcijų įrengimo užsidegus suodžiams, šie perkaista ir užsiliepsnoja.“
Praėjusią šaltą žiemą gyventojai papildomai šildėsi elektros šildytuvais – dėl to padaugėjo gaisrų, įsiplieskusių dėl elektros instaliacijos perkrovos ar gedimų.
Pareigūno teigimu, vasarą šėlusi audra parodė, kad virstantys medžiai nutraukia elektros laidus, todėl gyventojai turėtų būti pasirengę, ypač šaltuoju metu, papildomas priemones tokiam atvejui. Beje, pastebėjus nutrauktus elektros laidus, prie jų nesiartinti.
Šiemet gaisruose Klaipėdos rajone jau žuvo 3 žmonės, tiek pat aukų praėjusiais metais. 2024 m. jų nebuvo, o 2022 m. žuvo 2 žmonės.
Balandžio mėnesį Medsėdžių kaime užsidegus gyvenamajam namui, žuvo vyriškis (g. 1962 m.). Pareigūnai nustatė, jog gaisras įsiplieskė dėl neatsargaus elgesio su atvira ugnimi, galimai rūkant. Tiriant gaisro aplinkybes, paaiškėjo, kad vienas gyvenęs žmogus nuolat girtavo, rūkė.
Šį pavasarį Vėžaičiuose, gyvenamajame name kilus gaisrui, žuvo gyventojas (g. 1947 m.), piktnaudžiavęs alkoholiu. Jį lankė socialiniai darbuotojai. Pareigūnų manymu, gaisras įsiplieskė degančiai žvakei nuvirtus prie šalia esančių degių medžiagų, kurios užsidegė.
Gegužės mėnesį Šiūparių kaime ūkiniame pastate įrengtose gyvenamosiose patalpose dėl neatsargaus rūkymo kilus gaisrui, žuvo trečias vyras.
„Per pastrauosius penkerius metus Klaipėdos rajone gaisruose žuvo 14 žmonių. Mūsų duomenimis, būstuose nebuvo įrengti dūmų detektoriai, kurie būtų galėję laiku perspėti apie kilusį gaisrą“, – kalbėjo Gargždų PGT viršininkas T. Taučius.
Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai. Juose žuvo 64 žmonės – 11 daugiau nei per ankstesnį šildymo sezoną.
Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
