Saugoti istorinę atmintį jaunimui padeda dainų tiltai
„Lie-tu-va, Lie-tu-va, Lie-tu-va…“ – nuskambėjus paskutinei jungtinio choro dainai „Lietuva brangi“ praėjusį penktadienį Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje iš širdies skandavo daugiau kaip du šimtai moksleivių, jų mokytojų, buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro „Atminties aidai“ dalyvių. Ketvirtą kartą vykusiame renginyje „Dainose istorija alsuoja“, skirtame 1951 metų spalio 2–3 d. trėmimų 75-osioms metinėms paminėti, susitiko skirtingos kartos, kurias sujungė dainų tiltai.
Pilnutėlėje Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje džiaugdamasis į prasmingą renginį, saugantį istorinę atmintį, susirinkusiais moksleiviais, parapijos klebonas kanauninkas, teologijos dr. Vladas Gedgaudas prieš šv. Mišias palinkėjo, kad jiems niekada netektų patirti nei karo baisumų, nei tremties, kad visada galėtų gyventi laisvoje Tėvynėje, mylėtų ją, o jei reikėtų, ir gintų.
„85-eri metai nuo 1941 m. trėmimų, 80 metų nuo 1946–1947 metais nelegalių vaikų gelbėjimo misijų, 75-eri metai nuo 1951 metų spalio 2–3 d. trėmimų… Vaikai tremtyje tapo pačia pažeidžiamiausia, bet kartu ir neįtikėtinai stipria grupe, kuriai teko suaugti akimirksniu. Remiantis istoriniais duomenimis, vaikai iki 16 metų sudarė apie 40 procentų visų Lietuvos tremtinių“, – faktus apie SSRS okupuotos Lietuvos gyventojų masinius trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą vardijo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo valdybos narė Verutė Nekrevičiūtė, gimusi tremtyje. Ar šių laikų vaikai įsivaizduoja, ką išgyveno jų bendraamžiai gyvuliniuose vagonuose be normalaus maisto vežami į nežinomybę, o Sibire priversti dirbti kartu su suaugusiaisiais, nes šeimos išlikimas priklausė nuo uždirbtų maisto kortelių?
„Oficialiai paaugliai nuo 14 metų jau buvo laikomi pilnaverčiais darbininkais. Jie kirto mišką taigoje, krovė rąstus, rinko sakus, dirbo kolūkiuose ar žvejybos pramonėje prie Laptevų jūros.
Mažesnieji vaikai, kurie dar negalėjo dirbti sunkių darbų, tapo „maisto ieškotojais“. Jie rinkdavo laukinius česnakus, uogas, kankorėžius, Sibiro taigoje ieškodavo sušalusių, peržiemojusių bulvių vietinių gyventojų laukuose. Kiekviena rasta šaknelė galėjo išgelbėti nuo mirties“, – apie vaikų, kurie buvo vadinami ir fašistais, ir liaudies priešų vaikais, gyvenimą tremtyje pasakojo V. Nekrevičiūtė. O kiek moksleiviams galėtų papasakoti tie, kurie buvo ištremti būdami vaikai, ir iš Sibiro sugrįžo! Renginyje „Dainose istorija alsuoja“ dalyvavo Antanas Klupšas, ištremtas trijų mėnesių, Bronius Norvilas ir Genutė Anužienė, ištremti 3 metų, Emilija Uktverienė ir Eugenija Ilginienė, ištremtos 4 metų, Angelė Skolevičienė, kuri tremtyje atsidūrė 5 metų. „Jei pakviestumėte juos į klasę pasikalbėti, tai pajaustumėte tikrą išgyvenimo istoriją“, – neatidėlioti tokių susitikimų, kol yra gyvų liudininkų, ragino V. Nekrevičiūtė. Buvę tremtiniai papasakotų ne tik apie gyvenimo sąlygas, bet ir apie mokymąsi namie ir mokyklose, apie troškimus, kurių neužgniaužė atšiaurus Sibiras, kaip jaunystės svajonės, Tėvynės ilgesys toli nuo namų liejosi jų dainose.
Renginyje „Dainose istorija alsuoja“ skambėjo Gargždų „Minijos“ progimnazijos 1–5 klasių mokinių, kuriuos ruošė muzikos mokytoja Eglė Mockienė, 5–6 klasių mokinių (mokyt. Rolandas Anužis), ketvirtokių Austėjos ir Mildos Virbauskaičių (mokyt. Regina Valskienė), Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos 4 klasių ansamblio ir dešimtoko Leo Globio (mokyt. Asta Petkienė), 8 klasių mokinių (mokyt. Jurgita Mockuvienė), Gargždų „Kranto“ progimnazijos 4–6 ir 2–4 klasės mokinių, dainos studijos „Bangelės“ ir solistės Monikos Šepikaitės (mokyt. Rasa Linkienė), Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos 5–7 klasių mokinių (mokyt. Živilė Račkutė), Vėžaičių pagrindinės mokyklos 5–9 klasių mokinių (mokyt. Andželika Stropuvienė ir Neda Tomašauskaitė), Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos 8 klasės mokinių (mokyt. Renata Girdvainytė), Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos 7–12 klasių mokinių (mokyt. Jolanta Petraitienė) ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos I–IV klasių merginų choro „Vaivora“ (mokyt. Laima Rimkienė ir Jūratė Surblienė) dainos. Moksleivių dainų klausėsi susirinkusieji, tarp jų – ir Gargždų kultūros centro buvusių tremtinių ir politinių kalinių choras „Atminties aidai“ (vadovė Kristina Katauskienė, akompaniatorė Elena Tislenka), kartu su moksleiviais dainavęs „Auksinės vasaros“ ir „Lietuva brangi“, taip tiesdamas tiltus į jaunimo širdis, kad jie nepamirštų skaudžios istorijos.
„Ne keršto šaukiasi mūsų širdys. Teisingumo šaukias, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas. Tegu žino Nepriklausomybės priešai, kad savo tikėjime ir kovoje mes dar labiau sutvirtėjome. Sakau, kokie mes stiprūs, kai mano ranka tavo rankoje, o tavo ranka – jo rankoje“, – poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais, 1991 metais sausio 16 dieną ištartais Katedros aikštėje Vilniuje atsisveikinant su Sausio 13-osios aukomis, renginį „Dainose istorija alsuoja“ baigė V. Nekrevičiūtė.
Laima ŠVEISTRYTĖ
