Pradėkime nuo savęs
Su gruodžiu atskubėjęs Kalėdų laukimas po truputį sąmonę jau barsto blizgučiais. Pastarosios savaitės didžiausiu advento atsivertimu tapo Marko Zuckerbergo, žymiojo socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjo, siurprizas – labdarai paaukoti 99 proc. turimų akcijų, tai pinigine išraiška – 45 mlrd. JAV dolerių. Akivaizdu, kad viena iš didžiausių šiais laikais filantropijos idėjų daugelį privertė aiktelėti – tai bent Žmogus, pinigų nesugadintasǃ Juolab kad remti ruošiamasi problemines sveikatos apsaugos ir švietimo sritis. Tokiu būdu M. Zuckerbergas gali bent dvigubai aplenkti iki šiol didžiausiu pasaulio filantropu laikomą kompanijos „Microsoft“ įkūrėją Bilą Geitsą.
Žinoma, filantropija – ne ta vieta, kurioje reikėtų varžytis. Tad manykime, kad mus visus į virtualaus bendravimo kampą užspietęs „Facebook`as“ tokiu būdu nesiekia tik dar didesnės savireklamos. Nors, teisybės dėlei, viešųjų ryšių specialistai ir ekonomistai tokį „Facebook`o“ tėvo žingsnį vertina dviprasmiškai. Visų pirma dėl to po žymiosios naujienos neabejotinai šoktels visų tinklo akcijų vertė. Turint omenyje, kad M. Zuckerbergas valdo tik maždaug ketvirtadalį jų, akivaizdžiai pralobimu kvepia likusiems smulkiems akcininkams. Tik jie apie analogišką filantropiją greičiausiai net neketina prabilti. Kita įdomybė ta, kad JAV turtuoliams labdaros fondus steigti stipriai apsimoka – jiems netaikomi Amerikoje įprasti progresiniai ir palikimo mokesčiai. Taigi, kad ir kaip būtų, kalėdinis dosnumas kažkam neš ne tik gėrį, bet ir pelną.
Minėtą „Facebook`o“ sensaciją paskelbusi lietuvė žinių vedėja leido sau pajuokauti – esą ir Lietuvoje būtų gerai tokį filantropą turėti. Gal net galėtume įvardinti, kas tie potencialūs dosnieji? Kam pinigų per akis, ir ateities uždarbį verta paskirti varguoliams? Turtingiausi mūsų šalyje „Maximos“ „tėvai“, tačiau prekybos centrų tinklą valdanti „VP grupė“ su labdaringa veikla jau susikompromitavusi. Vieną labdaros organizaciją perpirkę žymieji verslininkai dar 2003 m. įgijo teisę iš biudžeto atsiimti PVM – net 76,2 mln. Lt. Prasuktas bizniukas galiausiai iškilo į viešumą, bet milijonieriai nė nakties nepraleido kokiame dvokiančiame tardymo izoliatoriuje. Berods atsipirko bauda ir atsiprašymu. Gal prieš šias Kalėdas turtingiausius lietuvius netikėtai aplankys kokia apvaizda ir bent kelias akcijas jie paaukos labdarai? Būtų puiki atomazga.
Žvalgydamiesi į kitus, atsigręžkime ir į save. Ar patys esame subrendę filantropijai? Gi „paprastas“ žmogus progų aukoti irgi turi nuolat – tai įvairūs labdaros renginiai, socialinės akcijos. Bene pirmuoju išbandymu labdara Gargžduose tapo muzikos festivalis, tuomet dar vadinęsis „Pavasario gaida“. Kelerius metus jis kvietė aukoti bėdų ištiktiems vaikams, šeimoms. Žinoma, sakysite, kad bet kokia aukų dėžutėje atsiradusi suma, sunešta žmonių iš gatvės, jau verta dėmesio. Bet, mano manymu, nėra solidu, kai, tarkim, iš keliolikos tikrai profesionalių koncertų išėję žiūrovai (Gargždų kultūros centro salė neretai tikrai būdavo pilna) sugeba paaukoti tik 3 500 Lt. Taip įvyko 2012-aisiais. 2014-aisiais dėžutė „svėrė“ dar kukliau – surinkta 2 019 Lt. O juk koncertų klausėsi ir mūsų vietinis verslo, politikos, šviesuomenės elitas.
Beje, apie Lietuvos elito dosnumą temą dar galima pratęsti tokia įdomybe kaip Vienos pokylis. Beveik kasmet Vilniuje nuo 1999-ųjų rengiamas didžiulio atgarsio renginys savo filantropine idėja vis ritasi žemyn. Pačiais pirmaisiais metais elitiniame šokių vakare paaukota net 73 tūkst. Lt. O štai vėliau – daug kukliau. 2009 m. elitiniai svečiai paaukojo tik 14 000 Lt, 2010 m. – vos
6 700 Lt. Paskutinį kartą 2014 m. pokylyje ekonomikos atsigavimu irgi nepakvipo – vienai vaikų ligoninei surinkta 18 000 Lt. Po pastarojo renginio labdaros iniciatyvų organizatorė Agnė Zuokienė atvirai širdo, kad tokie renginiai praradę vertę ir labiau primena suknelių karus nei filantropiją. Tad štai ir retorinis klausimas: jei mums patiems gaila iš piniginės ištraukti kokią dvidešimtinę, ar galime tikėtis tikros, neatlygintinos labdaros iš gudrių turtuolių?
Dėl to labai smalsu, kaip įsisiūbuos šiemet mūsų rajone dvasingai startavusi labdaros idėja „Įsupkime gerumą“. Norėtųsi, kad plačiai paskleista idėja taptų vietinių labdaringų renginių lydere. Juolab kad bent kol kas susidomėjimas ja atrodo nuoširdus. Laikraščio „Banga“ redakcija irgi prisideda prie šios iniciatyvos – šiemet 70-ies metų jubiliejų švenčiantis laikraštis sveikintojų paprašė nenešti dovanų. Vietoje jų norimą pinigų sumą prašome pervesti į šiai labdarai skirtą banko sąskaitą. Pradėjome nuo savęs.
