Vis ne pilna kišenė
„Nida springsta nuo poilsiautojų!“ – tokia bėda jau savaitę ištikusi Lietuvą. Žiniasklaida plyšauja, kad mylimiausiame Lietuvos kurorte, Kuršių nerijoje, vienos bėdos: atvykėliams mašinos nėra kur pastatyti, barai „lūžta“, o nakvynei vietos nėra iki tokio lygio, kad vietiniai daugiabučių gyventojai poilsiautojams užleido (kone per prievartą išnuomojo) savo butus. Patys per vasarą išsikraustė į rūsius ir yra tikri vargšeliai – gyvena be tualeto. Ir Neringos valdininkai į posėdžius nespėja grįžti, nes, dėl taip varginančio poilsiautojų srauto, net keltai lėčiau pūškuoja.
Mano sarkazmą perskaitę turbūt supratote. Iš tiesų Nida dabar išgyvena turizmo apogėjų ir bet kuris sezoninių paslaugų teikėjas – ar mokesčius renkanti Neringos savivaldybė, ar kokio vargano butelio nuomotojas, atvėrę pinigines tyliai džiūgauja. Ar jūs keistumėte paties vidurvasario grožį į rūsį be lango ir tualeto? Greičiausiai tik tuo atveju, jei labai stipriai apsimokėtų. Juk ir tos pačios „Palangos močiutės“ ryžtasi užleisti savo trobas žinodamos, kad užsidirbs žiemos rūpesčiams. Bent kartą tokiomis paslaugomis pasinaudojusieji patvirtins, kad nakvynės kainos apie naftalino kvapą troboje nutyli – iš godumo mulkinti tą, kuris neturi kito pasirinkimo.
Štai ką tik Lietuvą apskriejo ir valdininkų godumą atskleidžiantis Sveikatos apsaugos sistemos skandalas. Labai gali būti, kad korumpuoti valdžios atstovai ilgą laiką penėjo nesąžiningus ortopedus. Skelbiama, kad vaikams ir suaugusiesiems buvo skiriama neva ortopedinė avalynė, o iš tiesų jie vargo dėvėdami masiškai gaminamus batus, kurių vertė – gal 20 Eur. Žmonės pirko, nes neturėjo, kur dingti – šleivakoju būti nesinori. Tuo metu valstybė gudriems ortopedams už netikrus batus mokėdavo 200–300 Eur. Kokia suma biudžete plaukė pro šalį? Sako, kad keli milijonai. Staiga „atakę“ vyriausybės atstovai aikčioja, puola skambinti prokurorams ir, žinoma, gintis, kad „nepažįsta tų draugų“, kurie Sveikatos apsaugos ministerijoje ar Valstybinėje ligonių kasoje sukūrė sąlygas ortopedams lobti. Atseit tik dabar paaiškėjo, kad ortopedinių gaminių parduotuvės dažnai priklauso tiems patiems gydytojams, kurie nustatinėja vaikščiojimo sutrikimus. Šie rimtu veidu dalino batus ir kairei, ir dešinei kojai, o vėliau iš valstybės susišlavė kompensacijas. Tad jei jums įbrukti pigūs aferistų batai padėjo, galite būti ramūs – iš tiesų buvote sveiki.
Ką jau kalbėti apie paviešintas galimas „VP grupės“ machinacijas. Vienas iš „Maximų“ ir „Akropolių“ vadovų Mindaugas Marcinkevičius ėmė ir išrėžė, esą verslo partneris Nerijus Numavičius užvaldė įmones ir pats vienas perėmė finansų kontrolę. Atseit per 11 metų nuo valstybės nusukta bent 720 mln. Lt mokesčių – praktiškai du kartus daugiau nei visas 2015 m. Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas. Oficialiai žymioji „VP“ grupė vertinama 4 mlrd. Eur, o štai nuskriaustu save laikančio akcininko dalis tesiekia 8 proc. („tik“ 320 mln. Eur). Prie pinigų nebegalinčio prisibrauti akcininko kantrybės taurę turbūt perpildė tai, kad konvertavus N. Numavičiaus turto vertę į eurus, jis kol kas yra vienintelis šalies milijardierius. Apmaudu, ne kitaip. Dabar verslininkai turi gadintis nervus tarptautiniuose teismuose, kai ramybę būtų užtikrinęs toks elementarus įprotis – dalintis. Gaila, kad skandalinga „VP grupės“ istorija didžiajai visuomenės daliai neįdomi. Nėra kada domėtis, nes vartotojiškos reikmės svarbesnės. Juk „Akropoliuose“ vyksta vasaros išpardavimai, ne už kalnų vėl „Jamam“!
Pinigų dalybomis kvepia ir Klaipėdos rajone. Šiandien „Bangoje“ galite paskaityti, kas vyksta vietinėse vietos veiklos grupėse, kurios pretenduoja į milijoninę ES paramą. Iki „VP“ mūsiškiams toli, bet intrigos – tos pačios. Kaimiška VVG per pastaruosius kelerius metus įvairiems bendruomenių projektams išdalijo daugiau kaip 8 mln. Lt. Nors įgyvendinta daug gerų projektų, tačiau neapsieita ir be paramos gavėjų viešų pjautynių. Kadaise neišskiriamais bendražygiais buvę, į „vieną dūdą putę“ kai kurie VVG nariai dabar vieni ant kitų lieja tulžį. Svaidomasi kaltinimais, kurių priežastis – ne kas kitas – o pinigų nepasidalinimas. Tai neigiamas pavyzdys tik ką sukurtai Gargždų miesto VVG. Gal todėl šią savaitę įvykusiame pirmajame visuotiniame susirinkime, kuriame išrinkta nauja valdyba, niekas šampano taurės už draugystę nekėlė. Dar net neaišku, ar miesto VVG idėjos, pateikti projektai ateityje gaus europinę paramą. Gaila, kad nepasitikėjimo kibirkštys jau žiebiasi net kūrimosi pradžioje.
