Laimės indeksas
Gegužė dovanojo žydėjimą brangiausiems žmonėms, be kurių nebūtų mūsų. Pirmąjį mėnesio sekmadienį minėjome Motinos dieną. Statistikos duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau nei milijonas motinų. Gegužės viduryje visame pasaulyje minėta Tarptautinė šeimos diena. Statistika tvirtina, jog pastaraisiais metais Lietuvoje santuokų ir ištuokų – po lygiai, o Klaipėdos rajone išsituokia daugiau nei susituokia.
Motinos dienos išvakarėse sulaukta karališkosios šeimos Didžiojoje Britanijoje pagausėjimo. Pasaulis kaip į stebuklą žvelgė į mažąją princesę Charlote Elizabeth Dianą. Ir tikriausiai vylėsi, jog visų princų gyvenimas laimingas kaip pasakose. Bet viename iš mažylės vardų – dramatiško šeimos likimo atspalvis. Ak, ta širdžių karalienė Diana – velionė princo Williamo motina.
Paprastų žmonių gyvenime laimės dar mažiau.
Mūsų žiniasklaidoje pasirodė jaudinanti lietuvaitės, įsikūrusios Jungtinėje Karalystėje, istorija. Britų tarnyba, nustačiusi, jog moteris piktnaudžiauja alkoholiu, prieš 7 metus jos dukrai paskyrė ilgalaikę globą. Dabar trylikametė Auksė auga mišrioje šeimoje Londone. Britų specialistai konstatavo, jog mergaitė nenori grįžti pas motiną. Lietuvaitei baisu, kad dukra užmiršo lietuvių kalbą, lietuviškus papročius. Į motinos priekaištus, jog valstybė negerbia vaiko teisių išsaugoti savo tapatybę – pilietybę, vardą, šeimos ryšius niekas nekreipia dėmesio.
Gegužės pradžioje organizacija „Gelbėkit vaikus“ paskelbė kasmetinę šalių, kuriose geriausia būti motina, ataskaitą. Anksčiau sąrašo viršūnėje karaliavus Suomijai, Norvegijai ir Švedijai, šiemet į trejetuką pateko Islandija, išstumdama Švediją, o į pirmąją vietą iškopė Norvegija. Lietuva šiame tyrime beveik dvigubai aplenkė Latviją ir sąraše atsidūrė greta Estijos. Indeksas 179 pasaulio šalis reitinguoja pagal 5 rodiklius, susijusius su vaikų gerove, išsilavinimu, motinų sveikata, jų statusu valstybėje ir pajamomis.
Paskelbtas ir vaikų laimės indeksas. Šį tyrimą atlikusi „Unicef“ nustatė, kuriose iš 29 Vakarų pasauliui priskiriamų šalių auga laimingiausi vaikai. Norvegija – antroje vietoje.
Netikėtai į mūsų žodyną įsiveržęs norvegiškas žodis „Barnevernet“ kėsinasi įsitvirtinti kaip keiksmažodis. Sako, dabar mamos Lietuvoje savo vaikus gąsdina ne raganomis ar čigonais. Gargždų prekybos centre užsiožiavusiam vaikui mamytė ištarė atiduosianti norvegams, ir šis beregint nusiramino.
Teko nugirsti, jog visais informacijos kanalais prabilus apie Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklą, jos darbo metodus, apie lietuvius, per tą tarnybą netekusius vaikų, Lietuvoje pastebėta gerų pokyčių: kai kas liovėsi šaukti ant savo vaikų. Jeigu auklėjimas riksmu liautųsi, kiek mažylių pasijustų laimingesni. Deja, Lietuvoje iš klykiančių tėvų vaikai nepaimami. Psichologinį smurtą šeimoje sunkiau nustatyti, bet ir akivaizdžiai apleisti vaikai ne iš karto pastebimi.
Šiemet viena televizija, surengusi labdaros akciją vaikams, pašiurpino Lietuvą, parodydama vaizdelį iš Kalotės. Gyventi nepritaikytoje patalpoje, užverstoje rūbais ir rakandais, jauna moteris glaudė kūdikį, o 3 vyresnieji baugščiai žvelgė šalia. Buvo aišku, kad ji nepraradusi motiniškų instinktų, tačiau tinkamai prižiūrėti savo atžalų nepajėgia dėl socialinių įgūdžių stokos. Ir niekas iki šiol jos nepastebėjo.
Mūsų šalyje kitokia vaikų teisių apsaugos sistema nei Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje. Mes dar nesistengiame ginti vaikų teisių – užtikrinti jų laimės. Tai kas, kad poryt – Tarptautinė vaikų gynimo diena.