Euras pasitiktas pilnomis kišenėmis litų

Pirmieji eurai iš bankomato imti atsargiai. Pasakojama, kad buvo įvairių nutikimų. Kai kam prarijo kortelę, kai kam nuskaitė, bet eurų neišmetė.

Be panikos. Tokiu ritmu prekybos vietos ir grynųjų keityklos Klaipėdos rajone gyveno pirmosiomis euro įvedimo dienomis. „Banga“ specialiai domėjosi, ar prekybininkai paiso nurodymų grąžą iš litų atmesti eurais ir kokią apgultį išgyvena paštai bei bankai. Tačiau išlaikyti specialiosios parengties paštui visgi nepavyko: Veiviržėnuose grynuosius iš slėptuvių sunešę pensininkai eurų taip ir negavo.

Gaili kasininkių nervų

Eurui pasiruošta geriau nei planuota – taip jau kelias dienas tvirtina tiek Lietuvos Premjeras Algirdas Butkevičius, tiek finansų ministras Rimantas Šadžius. Pastebima, kad su klientų apgultimi bankai ir paštai beveik visur susitvarko, naštą pakelia ir prekybos vietos. Jose litais atsiskaitantiems klientams grąžą privalu atmesti eurais. Vienintelis įvardijamas trūkumas – tampomi kasininkių nervai, mat nemaža dalis klientų atsiskaito ilgus metus taupytomis monetomis. Beje, jų kasininkėms pažerti leidžiama ne daugiau kaip 50 vienetų.

Penktadienį, antrąją 2015-ųjų metų dieną, Gargždų pašte klientų buvo apstu, tačiau didelė dalis jų tiesiog atsiiminėjo prieš šventes kažkur užstrigusias siuntas. Tokių klientų patogumui pirmadienį veikė dvi kasos, o grynieji buvo keičiami vienoje. Apie 12 val. prie šio langelio driekėsi gal 15 žmonių eilė, daugiausia – pensininkų.

Veiviržėnuose – nesklandumai

Visgi iš euro įvedimą giriančios šalies valdžios piktokai juokiasi Veiviržėnai – miestelyje nei praėjusį penktadienį, nei pirmadienį mobili pašto komanda grynųjų nekeitė. Esą neveikė kompiuteriai. Veiviržėnų seniūnijos seniūnė Edita Sluckienė pirmadienį neiškentusi prabilo apie problemą: „Mobilus paštas turėjo dirbti nuo 13 val., tačiau 14.30 val. vis dar nedirba. Nedirbo jis ir sausio 2 d., nors turėjo. Žmonės seniūnijos patalpose renkasi jau nuo 10 val., lieka nevalgę, negėrę. Baisu, kas čia darosi – pilna seniūnija senukų, o darbas pašte nevyksta.“

Seniūnė labiausiai išgyvena dėl žmonių, atsinešusių nemažas sumas, saugumo. „Maniau, kad mūsų pensininkai neturi pinigų, kad vos iki kitos pensijos išgyvena. O, pasirodo, pinigų pilnos kišenės. Ir šiandien jie su visomis savo santaupomis stovi seniūnijoje. Policijos pareigūnas patalpose yra, bet jis saugo pašto eurus ir tuos neveikiančius kompiuterius. Mūsų namo einančių senukų niekas nesaugo“, – stebėjosi E. Sluckienė.

Endriejavas – nuošalyje

Pašto skyriuose vienu metu galima išsikeisti ne didesnę kaip 1 000 eurų sumą. Tad Priekulės pašto skyriuje pirmosiomis metų dienomis žmonės stebėjo gudročius – kai kurie pensininkai į eilę stojo po tris kartus. Seniūnė E. Sluckienė svarstė, kad Veiviržėnuose atėjusieji savo maišeliuose gali turėti arti 10 000 Lt.

O štai Endriejavo seniūnijoje stambių sumų litais nėra kur išsikeisti. „Mobili pašto keitykla pas mus neatvažiuos, apie tai jau žinojome spalį. Esą Endriejavo pašto skyrius per trumpai dirba. Vienintelė galimybė gauti eurų miestelyje – eiti į kurią nors iš dviejų parduotuvių ir pirkti prekių. Ten grąža atiduodama eurais“, – pasakojo seniūnė Laimutė Šunokienė. Anot jos, endriejaviškiai valiutą keistis važiuoja į Gargždus. „Nusiskundimų dėl to negirdėjau. Bet gal žmonės garsiai ir nesipiktina, bijo pasisakyti turintys pinigų. Tikiu, kad esant reikalui nuveš artimieji, kaimynai“, – sakė seniūnė.

Doviluose ir Vėžaičiuose pašto skyriai dirbo be didesnių nusiskundimų. „Paštas veikia puikiai. Padėjėjas ir man litų likučius iškeitė. Tačiau žmonės ateina įvairių nuotaikų. Manau, televizija per daug prigąsdino. Valiuta keičiama ne pirmą kartą, o pirmosios dienos visada sunkios“, – ramino Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė.

Bankai dirba įprastai

Kaimo žmonių šiomis dienomis laukia bankai. „Dirbame įprastu ritmu, klientų šiandien irgi tikimės sulaukti kaip įprastą penktadienį – apie 200“, – penktadienį sakė banko „Swedbank“ Gargždų skyriaus valdytoja Vida Galinskienė. – Informacinės sistemos veikia be priekaištų, bankomatai sausio 1 d. pradėjo dirbti iškart po vidurnakčio – 00.30 val. Jie irgi veikia be trukdžių.“

Ką kita kalba maitinimo įstaigos. Tiek kavinėje „Lijo“, tiek picerijoje „Ievos skanėstai“ jau sausio 1-ąją netrūko klientų. Žmonės čia litus leido ne piktybiškai norėdami išsikeisti į eurus – jie tiesiog šventė. „Lijo“ rinkodaros vadovė Monika Juškaitė patvirtino, kad grąža visiems atiduota eurais, kurių reikėjo nemažai.

Turgus pasirinko atostogas

Vaistinės „Irmeda“ vaistininkė Irena Liekienė patikino, kad naujajai valiutai geriausiai pasiruošė jaunimas – atsiskaito eurais arba kortele. Vaistinė jau prieš mėnesį įsigijo eurų banknotų grąžai atmesti, jų viliasi užtekti. „Atiduodami grąžą klausiame, ko klientas nori – litų ar eurų. Seni žmonės prašo litų, nes eurų nepripažįsta“, – pastebėjo vaistininkė. Ji ragino nepūsti burbulo, esą euras prekybininkams kelia problemų. „Viskas bus gerai, reikia tik laiko“, – save ir klientus pozityviai nuteikia vaistininkė. Tačiau būta klientų, kurie pirko 2–3 eurų vertės preparatą, o įdavė 200 Lt. Jiems litai tiesiog geranoriškai išsmulkinti. Tuomet kliento prašyta atsiskaityti smulkiausia litų kupiūra. Tokia išimtimi naudotis leidžiama visoje Lietuvoje. Būtent taip nuo valiutas išsikeisti norinčių klientų ginasi ir didieji prekybos tinklai. Taigi išsikeisti 500 Lt į eurus perkant tik duonos kepalėlį gali ir nepavykti.

Kai kurios parduotuvės pirmosiomis sausio dienomis grąžą atidavinėjo litais. Nors tai oficialiai draudžiama, eurų pritrūkusios prekybos vietos nurodymų nebepaisė. Penktadienį visiškai nedirbo Gargždų turgaus lauko prekybininkai (apytuštis veikė tik mėsos prekių paviljonas). Kai kurie turgininkai bei dėvėtų drabužių pardavėjai sausio pradžioje kaip įprasta atostogauja.