Jaunimas globalioje visuomenėje: pokyčiai ir iššūkiai
Lapkričio 26 d. Kaune vyko mokslinė–praktinė konferencija „Jaunimas globalioje visuomenėje: pokyčiai ir iššūkiai“, kurią organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos edukologijos universitetas.
Šios mokslinės-praktinės konferencijos tikslas − aptarti, su kokiais iššūkiais ir pokyčiais globalizacijos kontekste susiduria jaunimas, bei identifikuoti jų įveikimo galimybes kartu su mokslininkais, praktikais bei sprendimus priimančiaisiais.
Konferencijoje dalyvavo ir mūsų rajono atstovai: Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, jaunimo reikalų tarybos narė Voldimara Jasmontaitė, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė, Jaunimo reikalų tarybos narė Inesa Gaudutytė, jaunimo atstovai iš Endriejavo: Jolanta Štabokaitė, Laurita Račkutė, Eimantė Visagorskytė ir šio straipsnio autorė.
Renginyje dalyvavo jaunimo temą nagrinėjantys tyrėjai iš Lietuvos, Suomijos, Airijos, su jaunimu dirbantys praktikai ir sprendimus priimantys politikai, savivaldybių tarybų nariai, jaunimo atstovai. Konferencijoje buvo aptariama, kaip turėtų bendradarbiauti institucijos, socialiniai partneriai, siekiant atsižvelgti į jaunų žmonių poreikius dėl kylančių pokyčių jų gyvenime.
Konferencijos pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės vardu dalyvius pasveikino Šeimos ir bendruomenių departamento vyriausiasis patarėjas Steponas Kulbauskas. Jis pažymėjo, kad „Lietuvos jaunimo politika sulaukia vis daugiau dėmesio iš įvairių sektorių, vis daugiau jaunų žmonių tampa aktyvesni, neabejingi, įsijungia į jaunimo politikos formavimo, įgyvendinimo procesus“. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Ruškus sveikindamas susirinkusiuosius palinkėjo įsiklausyti į jaunimą, gilintis į jų mąstymą: „būtent per tai galime išeiti į kūrybiškumą ir inovatyvumą. Jaunimas yra tušti indai, juos pripildyti nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas – drauge įžiebti juose vilties ir kūrybiškumo ugnį“. Konferencijos vedantysis, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Mindaugas Kuliamas, išreiškė viltį konferencijoje dalintis tais iššūkiais ir pokyčiais, su kuriais kasdien susiduria jaunas žmogus: kaip tapti savarankiškam, kaip pasirinkti kelią, įvaldyti technologijas.
Plenarinės sesijos metu buvo pristatytos ir aptartos 4 temos. Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Vylius Leonavičius pristatęs temą „Nepriklausomos Lietuvos raidos paradoksas: neišsiskiriančios kartų vertybinės nuostatos“, pateikė 2013 m. atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 2001 respondentas, rezultatus. Profesorius akcentavo, kad vertybinės orientacijos bei prioritetai priklauso nuo mūsų socializacijos. Jos labai keičiasi per pastaruosius 20 metų, nuo materialistinių vertybių Nepriklausomybės pradžioje (ekonominis, fizinis saugumas) iki postmaterialistinių vertybinių išraiškų (saviraiška, gamtosauginis rūpestis, abiejų lyčių dalyvavimas politiniame ekonominiame sprendimų priėmime, tolerancija, socialinis sutelktumas).
Temą „Globalėjančio jaunimo iššūkiai lokalioms ugdymo sistemoms“ nagrinėjo Vilniaus universiteto doc. dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Ji apžvelgė globalizacijos, kaip proceso be sienų, teigiamus ir neigiamus aspektus. „Globalizacija ekonomikoje iššaukė socialinę, vertybinę globalizaciją. Jauni žmonės vengia tapatintis su grupe, jie nori priklausyti visam pasauliui, o ne bendruomenei ar net Lietuvai. Kaip ugdytojai jaunimui turime aiškiai išreikšti vertybines pozicijas ir ypač švietimo sistemoje reikia pokyčių. Jaunimui daugiau kalbėti ne apie saviraišką, o apie pašaukimą – ką dirbsiu. Dabar gabieji renkasi prestižines specialybes, o visi likusieji – kur priims“, − emocingai kalbėjo lektorė.
Lietuvos jaunimo statistinį portretą savo pranešime apžvelgė Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė. „Per pastaruosius 10 metų 14−29 m. jaunimo sumažėjo 19 proc. Apie 18 tūkstančių emigravo. 20−24 metų jaunimas sudaro 44 procentus visų emigruojančių. Bet galime pasidžiaugti, kad esame pirmoje vietoje Europoje pagal besimokančio jaunimo skaičių, trečioje vietoje pagal jaunų žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, informacinėmis technologijomis kasdien naudojasi 90 proc. jaunimo. 77 proc. jaunimo moka anglų kalbą, 53 proc. – rusų, 14 proc. vokiečių, mažėja nuteistųjų skaičius“, – daug pasakančiais skaičiais kalbėjo pranešėja.
Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Liubertė pranešime nagrinėjo jaunimo užimtumo problemas ir didinimo galimybes: „Po 2008 metų Darbo biržoje registruojasi dvigubai daugiau jaunimo. Jaunimo nedarbas siekia 21 proc., tai Europos Sąjungoje esame per vidurį. Apie 45 proc. nekvalifikuoti, be patirties bedarbiai. Su aukštuoju išsilavinimu dominuoja socialiniai mokslai. Didžiausia paklausa – projektų vadovai. Labai skatinamas profesinis mokymas Darbo biržose. Džiugu, kad kas antras užsiregistravęs jaunas žmogus įsidarbina“.
21 procentą šalies gyventojų sudaro jaunimas – asmenys nuo 14 iki 29 metų. Mokydamiesi savarankiškumo, ieškodami savo identiteto, rinkdamiesi profesinį ar asmeninį kelią jauni žmonės dažnai patiria iššūkių, kuriuos ne visada patys geba įveikti, ne visada turi žinių ar motyvacijos. Šie ir kiti jaunimui aktualūs iššūkiai buvo aptarti konferencijoje veikusiose 5 diskusijų sekcijose „Jauno žmogaus tapatumas ir vertybinių nuostatų kaita“, „Jaunimo ekonominis užimtumas“, „Neformaliojo ugdymo poveikis“, „Jaunimo dalyvavimas“ ir „Jaunimo problemos ir jų sprendimų paieška“.
Konferencijos pabaigoje patvirtinta darbo sekcijose metu parengta konferencijos rezoliucija. Kviečiu politikus, jaunimą bei su jaunimu dirbančiuosius susipažinti su šia rezoliucija, kuri konstatuoja esamą jaunimo padėtį šalyje ir siūlo kryptis bei būdus jaunimo esamiems iššūkiams įveikti. Rezoliucija skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt.
Adelija RADŽIENĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė)
