Laimės vitaminų metas
Karšta. Iš pradžių delsusi vasara driokstelėjo su kaupu, o tokiomis kaitriomis dienomis norisi tik vieno – atos-to-gų! Su pavydu žvelgiu į internete viešinamas draugų nuotraukas tiesiai iš pajūrio ir apgailestauju, kad mano katino dienos šią vasarą jau praėjo… Reikia vėl kibti į darbus, bet karštis veda iš proto ir karts nuo karto imu pertraukėlę – atsilošiu tiesiai prieš ventiliatorių.
Jau negaliu suskaičiuoti, kiek žmonių per šias kelias pietietiškos kaitros savaites bambėjo dėl netinkamo oro – per karšta, per slogu, nekomfortiška. Vienam iki pilnos laimės užtektų 25 laipsnių šilumos, kitam – gal 27, trečiam idealiausia, jei termometro stulpelis terodytų +20… Ech, tas netikėlis oras – niekad nebus visiems geras. Dėl to turbūt jis pats ir kaltas – Lietuva seniai žinoma kaip vitamino D deficito šalis, o šį deficitą sukelia ne kas kitas, kaip saulės trūkumas. Gi ir moksliškai įrodyta, kad kasdien su saule turėtume bičiuliautis bent 15 minučių, tačiau tokį limitą išderina mūsų žvarbus ruduo ir tamsios žiemos. Taip per niūrias dienas ir tampame bambekliais. Tad linkiu įvertinti šiųmetę vasaros dovaną – maksimalias saulės vonias ir pasimėgauti keliomis karštomis savaitėmis. Jos – pilnos vitaminų.
Kaip įkvėpti vasariškos laimės, siūlo renginių programos – štai vien Klaipėdos rajone neseniai praūžė šventės Veiviržėnuose, Doviluose, Drevernoje, Vėžaičiuose, šiandien ramioje kamerinėje aplinkoje vasaroti kviečia Kretingalė. Daugelis mūsų dar gyvi Jūros šventės nuotaikomis, tačiau ir toks gausus pramogų sąrašas visų laimingų nedaro. Štai dalis pažįstamų ir čia randa vietos bambėti – Jūros šventė jiems buvusi girtuoklių oazė, tuštybės mugė, tiesiog nieko verta visuotinė „pijokystė“, į kurią susirinkę pusė milijono žmonių iš visos Lietuvos yra viso labo kvailiai, nežinantys, kaip turiningai leisti laisvalaikį. Vieni garsiai raštu internetuose lieja gailestį, kad į tokią šventę vedėsi vaikus, kad čia renkasi pilkoji žmonių masė, išsidabinusios menko intelekto merginos ir pinigų neturintys kur dėti įvairių atrakcionų mėgėjai.
Tokiose nuomonėse tiesos, žinoma, yra. Pačiai teko matyti būrius alų apsikabinusių personų, persipuošusių moterų ir iš prekybininkų mugių mažavertes gėrybes tempiančių svečių. Pačiai teko stebėtis, kad šventėje Doviluose, kuri šiaip jau giriama dėl kultūrinės dvasios, tarp negausaus prekybininkų būrio stūksojo net trys prekystaliai, skelbiantys apie „Loteriją be pralaimėjimo“. Irgi norėtųsi sakyti, kad tokiai tuštybei čia – ne vieta. Tačiau nei tokia loterija Doviluose, nei alaus upės uostamiesčio Jūros šventėje ar Vėžaičių Oninėse nėra prievolė. Ką jau ką, bet pramogas rinktis galime niekieno neverčiami, o masinės šventės tikrai ne visus vilioja į alaus ir šašlykų palapinę. Kad ir kaip iš ten kvepėtų, šventiškai nusiteikti galima ir ne sąmonę svaiginančiais būdais. Gerą nuotaiką susikurti galima tiesiog nesureikšminant aplink esančios publikos.
Vasara – puikiausias metas poilsiui nuo pykčio, tačiau dažnam tuo pasinaudoti visgi nepavyksta. Juk jei ne oras, tuomet valdžia tikrai kažkuo kalta. Štai anądien viename interneto portale pasirodė skambi antraštė, skelbianti, kad valdžios klerkų kabinetai tušti, mat „ponija“ atostogauja. Niekinanti antraštė visgi rodo nemažos dalies piliečių požiūrį – tie, kuriems atlyginimai mokami iš valstybės biudžeto lėšų, neturi teisės į jokį atokvėpį. Arkit, juodbėrėliaiǃ Suprantu, kad pavydą lieti gali statybininkai ar kelininkai, kuriems atostogos dažnai kone prievarta suteikiamos žiemą. Tačiau dauguma kabinetuose dirbančių lietuvių savo atostogas irgi renkasi ne kitados, o vasarą. Taigi, pajūryje sutikę kokią valdžios ponią širsti neturėtumėte – jūs gi gulite šalia.
Tiesa, vienas skirtumas yra. Jei einate atsakingas pareigas ir turite negalinčių laukti darbų, darbdavys jums neleis ilgai mėgautis atostogų svaiguliu. O štai dažnoje valstybinėje institucijoje pasitaiko, kad darbo kėdės apdulka. Tada gal ir pasidaro šiek tiek pavydu, kad valdžios frontą laikantiesiems mokama alga, o samdiniams – uždarbis, kurį reikia realiais darbais užsidirbti ir dėl atsakomybės naštos atostogauti nėra kada.
Bandantį prasiveržti pavydą veju šalin vis prisimindama mokslininkus – man, kaip ir visiems lietuviams, reikia daugiau šviesių minčių. Geriau patikrinkime, ar saulė išties gali teikti vitaminų.
