Perkaitę poilsiautojai kartais persistengia
Antrą savaitę Lietuvą džiuginanti šiluma poilsiautojus gena prie vandens telkinių. Išsiilgę maudynių Klaipėdos rajono gyventojai kojas mielai merkia ten, kur tik patogu privažiuoti. Oficialiose rajono maudyklose vandens kokybė reikalavimus atitinka, tačiau specialistai primena, jog maudynių vietoje svarbi ne tik higiena, bet ir kultūra.
Klaipėdos rajone yra penkios maudyk-los, kurių vandens kokybę Savivaldybės užsakymu tikrina specialistai. Vasaros sezonu du kartus per mėnesį tikrinamas vanduo Gargždų Skaidriajame karjere, Dovilų karjere, Kapstato ežere Endriejave ir dviejose vietose Minijos upėje – ties Gargždais ir ties Priekule. Liepos 13 d. duomenimis, šiose vietose maudytis galima.
Savivaldybės ekologas Remigijus Alšauskas „Bangą“ informavo, kad šiemet vasarai paruoštos trys poilsiautojų pamėgtos vietos. Sutvarkytas pagrindinės prieigos prie Skaidriojo karjero, taip pat prie vadinamojo Dovilų karjero. Ten paruoštas privažiavimo kelias ir automobilių stovėjimo aikštelė, įrengtas informacinis stendas, šiukšlinės ir biotualetas. Pernai šioje vietoje buvo pastatytos dvi tokios laikinos išvietės, tačiau vieną vandalai sudegino.
Poilsiautojai turėtų džiaugtis atnaujinta maudykla prie Kapstato ežero. Pastatyta keliolika suoliukų, atvežta smėlio, įrengta persirengimo kabina, lauko tualetas. Sutvarkytas ir medinis tiltelis. Kaip bebūtų gaila, Endriejave irgi neapsieita be nenaudėlių. Anot seniūnės Laimutės Šunokienės, iš keturių suolų su atkaltėmis sveikas liko tik vienas – kitų atkaltės nulaužtos. Lauko tualete išdaužti abu langai. „Gerai, kad suolai dabar įcementuoti ir jų neįmanoma išrauti. Senuosius suolus mums net sudegindavo“, – apie piktybinius poilsiautojus pasakojo Endriejavo seniūnė. Esą tokiose vietose reikėtų naudoti patvaresnes medžiagas, tualeto durys irgi galėtų būti metalinės.
„Šiemet turi būti sutvarkytos prieigos prie Minijos ties Priekule ir Danės pakrantėje ties Kretingale. Seniūnijoms tam skirta po 5 000 Eur. Žinoma, lėšų nedaug“, – sakė R. Alšauskas. Bus įrengta tik pagrindinė maudyklų infrastruktūra.
KOMENTARAS
- Aušra SYMINIENĖ, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja: Net tobulai įrengus paplūdimį, galimybė taršai išlieka dėl pačių lankytojų kultūros: ar jie pataikys įmesti šiukšles į konteinerius, ar nueis iki atokiau įrengto tualeto, ar nepalaikys savo ir savo gyvūno interesų aukščiau už kitų paplūdimio lankytojų, ypač vaikų, sveikatą. Netinkamai prižiūrimas paplūdimio smėlis gali būti įvairių parazitinių, virusinių ar bakterinių ligų priežastis. Žaisdami šunų, kačių išmatomis užterštu smėliu žmonės, ypač vaikai, gali užsikrėsti šių gyvūnų platinamomis ligomis. Kitokiomis žmonių paliekamomis atliekomis (maisto, išmatų ir pan.) paplūdimio smėlį galima užteršti enterovirusais, patogeninėmis enterobakterijomis, kurios gali sukelti labai nemalonias ligas. Todėl ir draudžiama į paplūdimius vestis gyvūnus. Pavyzdžiui, šuo kirminų kiaušinėlius gali platinti ir su išmatomis ir per kailį, nes kai kurie šunys mėgsta išsivolioti kito gyvūno išmatose. Tokiam šuniui maudantis, subrendę kiaušinėliai patenka į vandenį, kurio gali gurkštelėti besimaudantys vaikai ir taip užsikrėsti. Be to, gyvūnai (vieni mažiau, kiti daugiau) palieka plaukų, kuriems kai kurie žmonės yra alergiški. Apie draudimą vestis gyvūnus į paplūdimį ir jiems maudytis turėtų skelbti specialūs ženklai.
