Nesusipratimas

Humoreska

Pas daktarą atėjo Antanas Vidurinis ir pasiskundė, kad jam stipriai užkietėjo viduriai. Kiek paklausinėjęs daktaras liepė jam valandėlę kitą palaukti koridoriuje, kol slaugytoja pakvies į procedūrinį kabinetą. Turėdamas tiek laiko, Antanas išėjo į kiemą pasižvalgyti, juolab kad ir sėdėti jam buvo gana skausminga. Vėliau daktaro kabinete pasirodė nebeprigirdintis Vasiliauskas, po jo sekė Stonkus, kurį vargino sąnarių skausmai, o galiausiai kreipėsi Dobrovolskis, užsimanęs skiepytis nuo gripo. Kiekvieną paeiliui išklausęs ir apžiūrėjęs, daktaras siuntė į koridorių. Sėdi jie trise greta vienas kito, laukia.

Daktaras užpildė apsilankiusiųjų korteles pažymėdamas, katram kokias procedūras reikia atlikti: Vasiliauskui praplauti ausis, Stonkui suleisti nuskausminamųjų, o Dobrovolskį paskiepyti, ir visas jas padavė slaugytojai:

– Koridoriuje sėdi būrys senjorų su savo bėdomis ir laukia Jūsų pagalbos. Pradėkite nuo Vidurinio, nes jis atėjo pirmas. Vargšeliui viduriai užkietėję, tad pastatykite jam klizmą.

Slaugytoja, net nežvilgtelėjusi į korteles, priėjo prie trijų koridoriuje sėdinčių senolių. Lengva buvo atspėti, kuris iš jų yra vidurinis.

– Prašom, užeikite, – pakvietė ji Vasiliauską.

Šiam tik įžengus, pasigirdo komanda:

– Nusimaukite kelnes, gulkite ant kušetės ir pasisukite ant kairio šono.

– Pakartokite, prašau, – neprigirdi Vasiliauskas. – Kaip šonu?

– Veidu į sieną, užpakaliu į auditoriją.

Gavęs klizmą, Vasiliauskas ilgokai kėlėsi nuo kušetės ir vis vien pasmalsavo, žiūrėdamas į talpon subėgusį turinį, ar daug sieros pritekėjo?

– Kokios dar sieros? – pyktelėjo slaugytoja.

Vasiliauskas kyštelėjo pirštą ausin ir pasukiojęs ištraukė aną su prikibusiu rudu gumulėliu:

– Tokios.

– Kokią procedūrą daktaras Jums rekomendavo? – paklausė slaugytoja, nujausdama kažką negero.

– Sakė, kad praplausite ausis.

„Ot velnias, tai bent prisidirbau“, – tik dabar slaugytoja susizgribo peržvelgti ligonių korteles. Ir suprato, kad vidurinis tai ne viduryje sėdintis, o tokią pavardę turintis. Pažadėjusi Vasiliauskui praplauti ausis, liepė šiam vėl prisėsti koridoriuje ir palaukti. Po minutės kitos mažumėlę susitvardžiusi išėjo į koridorių. Priėjusi prie trijulės vietoj to, kad pakviestų Antaną Vidurinį, ji mandagiai pasiteiravo:

– Atsiprašau, kuris iš jūsų yra vidurinis?

– Tikriausiai aš, – nusprendė apsidairęs Stonkus ir pakilo nuo suolo.

Užėjęs į procedūrinį Stonkus atliko tuos pačius veiksmus kaip ir Vasiliauskas. Gavęs klizmą jis sunkiai ropštėsi žemyn nuo kušetės:

– Ar Jūs tikite, kad po šios procedūros man palengvės?

– Visiems palengvėja, palengvės ir Jums.

– Nebent šikti, bet, kad nuo to sąnariai nebeskaudėtų, stipriai abejoju.

„Nu jo…t, man ir sekasi“, – suprato antrą kartą prašovusi slaugytoja. Kita vertus, užduotis atrasti Vidurinį palengvėjo iki minimumo. Tereikėjo logiškai mąstyti ir naudoti atmetimo būdą. Ji suleido Stonkui nuskausminamųjų ir pasiūlė prisėsti prie laukiančiųjų. Po minutės drąsiai žengė prie sėdinčių senjorų, iš kurių jau du pažinojo, ir pakvietė trečią. Tas labai stebėjosi tokiu skiepijimo būdu, tad išdrįso slaugytojos paklausti:

– Jūs čia mane nuo gripo ar nuo kovido paskiepijote?

– Kokia Jūsų pavardė?

– Dobrovolskis.

„Susimoviau… Tai kur tas vidurinis?..“ – perbalo slaugytoja. Dėl streso ji neatkreipė dėmesio, kad ligonių korteles turi keturias, o koridoriuje sėdi trys.

Kol ji karštligiškai svarstė, ką daryti, Dobrovolskiui nuo „skiepų“ kažkas atsilaisvino, ir jis nuskubėjo į tualetą. Jo vietą tarp Stonkaus ir Vasiliausko užėmė iš lauko grįžęs Antanas Vidurinis.

Tada pasirodė slaugytoja, pasiruošusi pakviesti Vasiliauską. Pamačiusi naujai atėjusį ji pasiteiravo:

– Kas Jūs toks?

– Vidurinis.

„Sėdi prie krašto ir vis tiek – vidurinis. Jie šaiposi iš manęs“, – galutinai susipainiojo slaugytoja ir ne savomis kojomis grįžo į procedūrinį. Išsigandusi, kad jai protas maišosi, nuskubėjo pas kolegę patarimo:

– Ar įmanoma, kad tarp trijų žmonių būtų keturi ir visi viduriniai?

– Žinoma, – nuramino ją kolegė, – mano vyrui, kai tik daugiau pageria, taip rodosi. Žiūri į tris, akyse dvejinasi, tad mato šešis, tarp kurių keturi automatiškai tampa viduriniais.

Algimantas VAŠKYS