Gerai pagalvojus

Humoreska

Petras pasiteiravo Antano, ką šis mano apie valdžią. Klausimas nepadorus, bet Antanas ir į tokius atsako rimtai ir viską apsvarstęs.
– Ką aš manau? Gerai pagalvojus, – Antanas dešine pasikasė viršugalvį, suraukė kaktą, tvirtai sučiaupė lūpas, nuleidęs ranką keletą minučių ritmingai barbeno pirštais į stalą, – nieko gero.
– O jeigu blogai pagalvojus? – Petrui parūpo ne tiek pats atsakymas, o tai, kaip draugelis elgsis blogai galvodamas.
– Hm, sakai – blogai pagalvojus? Pabandysiu, – Antanas dešine pasikasė viršugalvį, suraukė kaktą, sučiaupė lūpas, nuleidęs ranką keletą minučių ritmingai barbeno pirštais į stalą, – irgi nieko gero.
Ir čia Petras susipainiojo. Nesvarbu, kaip tu gerai ar blogai apie valdžią begalvotum, vis vien iš jos nieko gero. „Bala nematė, nieko gero – tai nieko tokio, svarbu, kad nebūtų nieko blogo“, – nusiramino.
– Nieko baisaus, jeigu bus kas nors ir blogo, – paprieštaravo Antanas. – Nes, kaip sako sena lietuvių patarlė – nėra mums to blogo, kas valdžiai neišeitų į gerą.
– Turėtų būti priešingai, – užsiplieskė Petras.
– Tu tik nesikarščiuok, visada turėk vilties, kad kada nors tu arba tavo vaikai pateks į valdžią. Tada ir atsiimsi.
– Gerai sakai, mano anūkas tik pradėjęs kalbėti pareiškė, jog užaugęs bus prezidentu, – tęsė mintį Petras.
– Ar jau apsisprendė, kokios šalies? – susidomėjo Antanas. – Nes kol jis užaugs, Lietuvos prie tokios valdžios gali ir nebelikti.
– Paaiškink man, kodėl mes taip nesėkmingai išsirenkame?
– Todėl, kad renkamės iš jau susirinkusių, gal vakar žinių nežiūrėjai?, – nustebo Antanas, – į televizorių vos tilpo.
– Gaila, nežinojau, – atsiduso Petras.
– Neapgailestauk – nieko gero ten neparodė, o blogo dar pamatysi ir be televizoriaus.

Algimantas VAŠKYS