Studentei pravertė prezidentūros patirtis
Vilniaus universitete vaikystės pedagogiką studijuojanti buvusi „Vaivorykštės“ prezidentė Deimantė MEŠKYTĖ mini, kad perversmas po inauguracijos neįvyksta. Anot merginos, svarbu siekti paprastų tikslų, kuriuos pavyktų įgyvendinti. Su pašnekove šiandien kalbuosi apie gimnazijos mokinių prezidentės buvusios kadencijos ypatumus bei patirties pamokas.
Rodyti tinkamą pavyzdį
– Žvelgiant iš dabarties – kokius tikslus gimnazijoje būtų svarbiausia pasiekti?
– Ateidamas į gimnazijos prezidento pareigas nepadarysi perversmo ar nepakeisi jos išvaizdos. Nekėliau tikslų, kurių nebūtų įmanoma įgyvendinti – nesakiau, jog išklosiu trinkeles. Svarbiausia – būti geru atstovu, tinkamu pavyzdžiu, sukurti santykį su komanda, kurioje būtų gera jaustis. Kartu labai svarbu ir atnaujinti poilsio zonas. Pavyzdžiui, kuomet į gimnaziją atėjo naujoji direktorė, jos iniciatyva buvo atnaujintas biliardo stalas. Rūsy taip pat buvo įrengti du stalo teniso stalai. Mąstau, jog bandyčiau sukurti daugiau akcijų, kad būtų įmanoma pritraukti galinčius paremti rėmėjus.
– Minėjai, kad labai svarbu suformuoti stiprią komandą. Kokia ji buvo?
– Mokinių prezidentūroje buvo labai daug mano amžiaus gimnazistų, tai padėjo, nes tapome bendraminčiai. Prieš inauguraciją, kuri vyko rudenį, komanda dar pasipildė naujais nariais. Iš pradžių jie būna nedrąsūs, bet vėliau išsilaisvina. Vienu momentu mąsčiau, jog jie tokie veiklūs, kad ir vieni galėtų viską valdyti.
Trumpinti kadenciją
– Kuo svarbūs rinkimuose yra debatai?
– Jie būtini, kad suprastum, kam atstovausi – moksleiviams, jų nuomonei. Visgi tokie rinkimai yra išpūstas reikalas – labiau tiktų ne debatai, o diskusija, kurioje būtų iškeliama konkreti tema ir kiekvienas teiktų siūlymus. Tai galėtų padėti išsirinkti, kurį kandidatą palaikyti, nes dabar debatai vyksta, kur vieni nori ko nors paklausti, o kiti pasijuokti ar skaudžiai įgelti dėl praeities.
– Visgi galbūt būtų geresnė vienų metų kadencija?
– Aš būčiau už, nes tada visi norintys mokiniai galėtų pabandyti. Gimnazijos pirmokui (devintokui – aut. past.), naujai atėjusiam į mokyklą būna sunku, nes mokomasi naujoje vietoje. Galbūt gimnazijos administracija to nepalaikytų, nes būtų per didelė kaita. Tačiau vadovaujant metus, manau, būtų iškeliama daugiau, bet mažesnių tikslų.
– Kokių savybių turi turėti pagrindinis moksleivių atstovas?
– Žmogiškas, supratingas, atsakingas – esi mokinių veidas. Be abejo, komunikabilus, nes turi suprasti, apie ką kalbi. Reikia iš savęs būti stipriam, nes būna sudėtingų lūžių, kuriuos tenka išbūti. Didžiausio palaikymo sulaukiau iš draugių ir auklėtojos, kurios sunkiais momentais skatino likti. Verta būti ir šmaikščiam, nes komanda ir juokauja, o ne vien dirba rimtus darbus. Taip pat svarbu, kad neužliptų ant galvos – turi būti riba tarp draugystės ir lyderystės.
Mėgautis akimirka
– Ko išmokai vadovaudama mokinių prezidentūrai?
– Suvokiau, kaip planuoti laiką su darbais, bet su draugais vis dar nepavyksta – vieną kitą minutę vis vėluoju. Įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, pradėjau atrinkti tai, kas ką sako, nepriimti visko tiesiogiai. Visgi nemėgau, kai aplinkiniai mane vadino prezidente, sakiau, kad daug geriau – tiesiog Deimante.
– Spalį gimnazijos bendruomenė išrinko naują prezidentą. Ko palinkėtum šias pareigas pradėjusiai eiti moksleivei?
– Siūlau nebijoti keistis, daryti klaidas, negraužti savęs, nes bet kurie sunkumai ilgai netrunka. Mėgautis mokykla ir akimirkomis, nes atstovavimas moksleiviams yra svarbi patirtis, kuri gali nulemti tolesnį gyvenimą.
Kalbėjosi Robertas MACIUS
Autoriaus nuotr.
