Visi trys
HUMORESKA
Petras su Juozu ramstė daugiaaukščio sienas ir laukė kolegos, kad galėtų tradiciškai ratu apsukti buteliuką. Pamatę atskubantį Vasiliauską, nudžiugo, bet anas tik burbtelėjo „labas rytas“ ir nuskubėjo.
– Kas jam? – piktinasi Petras. – Kas čia per „labas rytas“, iš kur tokios manieros?
– Tikriausiai jis – žydras, o tie visi keistoki.
– Iš kur ištraukei?
– Girdėjau šnekant, kad dabar kas trečias vyras Lietuvoje toks, greitu laiku nebebendrausime kaip iki šiolei, susitiksime tik paraduose, – mostelėjo ranka Juozas ir nuėjo lyg ir į priekį.
Likęs vienas, Petras susimąstė. Nesiskubino jis patikėti Juozu, nes nuo mažens buvo įtarus. Pavyzdžiui, kad ir toks paprastas kasdienis dalykas – jis buvo įsitikinęs, kad kliukindami iš butelio jo bendrai kaskart jį apgeria, nes tas normos fiksavimas, prispaudžiant nykštį prie butelio šono, sukuria sąlygas sukčiauti, – tą nykštį gali nepastebimai spustelėti žemyn, o jeigu dar esi virtuozas… Prisėdo jis ant suoliuko ir sulaukęs grįžtančio Vasiliausko pasitiko tą su klausimu:
– Klausyk, Juozas man čia tokių nesąmonių prikalbėjo, kad aš…
– O ko tu iš gėjaus tikėjaisi? – neleido sakinio užbaigti Vasiliauskas.
– Na ir prikūrei.
– Čia ne aš, kažkas sakė, kad dabar kas trečias mūsiškis yra tipo, na, pats supranti.
Petras sunerimo, o buvo ir dėl ko: du draugeliai kitokios pakraipos, o jis, trečias, kaip ir atsilikęs. Išsigando ar bepritaps:
– Tai kaip man dabar elgtis?
– Nori pasakyti, – Vasiliauskas išvertė akis, – kad tu kitoks?
– Būtent, – susigėdęs Petras nuleido akis, – ką tik sužinojau, jaučiuosi klaikiai.
Vasiliauskas užmetė ranką Petrui ant peties, kad paguostų, o tas tik suvirpėjo visas.
„Tai jau tikrai, koks jautrus, – nustebo Vasiliauskas. – Kaip aš seniau nepastebėjau, glebėsčiuodavomės kas vakarą, kol atsisveikindavome.“ O Petras žinodamas, su kuo dabar turi reikalą, dreba nuo minties „kad tik neiš…“
– Viskas bus gerai – niekas apie tai nesužinos, – paguodė bičiulį Vasiliauskas ir kaip jiems būdavo įprasta, stipriai apkabino. Petrui nuo to „viskas bus gerai“ atsisakė kojos, ir jis pakibo ant Vasiliausko rankų…
– Juozai, įsikibk į butelį, o tai nuvirsi – Petras prisipažino esąs gėjus ir lindo prie manęs, – tėškė sensaciją Vasiliauskas.
– Anokia čia naujiena, – dabar kas trečias vyras toks, – nenustebo Juozas.
Algimantas VAŠKYS
