Pasižadėjimas
HUMORESKA
Grįžęs namo, Antanas atidaro duris ir prieškambaryje susiduria su dviem vyriškiais baltais chalatais. Abu susirūpinusiais veidais, vaistais prasmirdę, rankose – dideli krepšiai.
– Kas jūs tokie ir kaip čia atsidūrėte? – suglumsta Antanas.
– Mes sanitarai, gydome jūsų žmoną. Paguldėme ją miegamajame, pastatėme lašelines.
– Ką čia nusišnekate, mano žmona – darbe, aš kaip tik ruošiausi važiuoti jos parsivežti.
– Teisingai, ji buvo darbe, bet ten jai pasidarė bloga, bendradarbiai iškvietė „greitukę“ ir štai mes – čia.
– Reikėjo ją vežti į ligoninę, – piktinasi Antanas.
– Ligoninė jos nepriėmė, nes jūsų ponia nėra susimokėjusi PSD.
– Vajetau, – sunerimsta Antanas, – gal aš galėčiau dabar sumokėti?
– Puiku, mes tuoj pat ją išsivežtume.
Antanas, pasirausęs piniginėje, sugraibo šimtą eurų:
– Ar užteks?
– Nebent iki pirmos sankryžos, – paima pinigus sanitarai, – o toliau jau reikės „tranzuoti“.
– Ir kas jus paims vakare, trise ir dar su tokiais nešuliais, sušalsite stabdydami. Tiesa, o ką čia turite? – Antanas žvilgtelna į vieną iš krepšių ir net atšoka iš nuostabos: – Tai mano žmonos kailiniai, kam jie Jums?
– Kad jūsiškė nesušaltų „tranzuodama“.
– Bijau, kad toje sankryžoje ji dar labiau susirgs, ar negalėtumėte jos namuose palikti?
– Tik už piniginį užstatą ir rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti, – kaip kirviu nukirto sanitarai.
Antanas sulakstė pas kaimynus ir grįžo su dar viena šimtine. Gavę pinigus ir pasižadėjimą, sanitarai patarė Antanui gerą valandą pasėdėti virtuvėje, kol žmona atsibus, ir pasišalino, nešini krepšiais.
Sėdi Antanas, laukdamas prisnūsta. Suskamba telefonas, skambina žmona:
– Brangusis, kada atvažiuosi manęs pasiimti?
– Tu ką – iš miegamojo nebegali pareiti?
– Kokio dar miegamojo? Aš gi – darbe. Jau visa valanda kaip laukiu tavęs atvažiuojant.
– Deja, negaliu, mieloji, esu parašęs pasižadėjimą niekur neišvykti.
Algimantas VAŠKYS
