Strateginis planavimas įgalina veikti sėkmingai
Apie Savivaldybės biudžeto ir Strateginio veiklos plano vykdymą bei perspektyvas kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.
Kaip šiemet sekėsi surinkti pajamas į Savivaldybės biudžetą lyginant su praėjusiais metais?
Pernai per 11 mėnesių surinkta pajamų 39,5 mln. eurų, per šių metų 11 mėnesių surinkta 45,1 mln., − tai 5,6 mln. arba 44,1 proc. daugiau nei pernai.
Metinis šių metų planas yra 27,5 mln. eurų, surinkta 88,9 proc. Per 11 mėnesių surinkta 24,5 mln. eurų, o planuota – 24,3 mln. eurų. Dotacijų iš kitų valdžios sektoriaus subjektų iki gruodžio 1 d. gavome 15,6 mln. eurų.
Kokios 2019 m. biudžeto prognozės?
Visos savivaldybės 2019 metams prognozuojamos pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sudaro 34 mln. eurų. Lyginant su 2018 m. prognozuotomis didėja 6 proc. (beveik 2 mln. eurų), lyginant su 2018 m. patvirtintomis didėja 4,2 proc. (1,3 mln. eurų).
Prognozuojama, kad 2019 m. į savivaldybės biudžetą įplauks 26,6 mln. eurų iš gyventojų pajamų mokesčio, tai – 4,2 proc. (daugiau kaip 1 mln. eurų) daugiau nei buvo prognozuota 2018 metams.
Pajamų ir mokesčių iš turto prognozuojama surinkti 2,2 mln. eurų, tai 150 tūkst. eurų daugiau nei buvo prognozuota 2018 metams. Kitos pajamos ir valstybės rinkliavos sudarys 140 tūkst. eurų.
Taigi, nors pajamų turėsime šiek tiek daugiau, tačiau planuoti veiklas, visus darbus ir projektus ir toliau turėsime ne mažiau atsakingai?
Tai yra strateginio planavimo pagrindas. Riboti finansiniai, materialiniai, žmogiškieji bei kiti resursai, kurie būtini tenkinti bendruomenės gyventojų poreikius, reikalauja savivaldybei ir jos įstaigoms turimus išteklius naudoti efektyviai. Dėl šios priežasties savivaldybėse yra diegiamos strateginio planavimo sistemos, kurių esmė – nustatyti ateinančių laikotarpių tikslus ir būdus bei suplanuoti ir pritraukti išteklius šiems tikslams pasiekti, o tinkamas tikslų pasiekimas vertinamas išmatuojamais rodikliais, kurie turi parodyti, ar strateginių planų vykdytojai pasiekia planuojamą rezultatą.
Taigi, lėšų nebūtų įmanoma įsisavinti nesuplanavus visų darbų ir projektų pagrindiniuose planavimo dokumentuose – Savivaldybės plėtros strateginiame ir trimečiuose veiklos planuose.
Papasakokite plačiau apie darbą Strateginio planavimo darbo grupėje ir kaip galiausiai pagal planus yra siekiama rezultato?
Strateginio planavimo darbo grupės, kaip ir Strateginio planavimo komisijos, kurioje dar vieną kartą visi suplanuoti darbai ir projektai pereina „filtrą“, prieš pateikiant juos tvirtinti Savivaldybės tarybai, posėdžiai vyksta kartą per ketvirtį ar pagal poreikį ir dažniau. Strateginiame veiklos plane atsispindi ne tik įgyvendinami projektai, bet ir visa Savivaldybės veikla, visos Savivaldybės administracijos skyrių ir įstaigų funkcijos bei joms planuojamos lėšos. Visų 9 programų koordinatoriai metų pradžioje pateikia savo planuojamus projektus ir numatomus darbus 3 metų laikotarpiui. Darbai yra išskaidyti strateginio veiklos plano priemonėse kartu su jiems numatytomis lėšomis, dalis iš jų yra tęstiniai. Žinoma, visi į Strateginį veiklos planą patenkantys projektai, darbai ir visos veiklos turi atitikti Savivaldybės plėtros strateginiame plane numatytuosius, tik veiklos plane jie išdėstomi detaliau. Metų eigoje dėl įvairių priežasčių Strateginį veiklos planą reikia tikslinti ir lėšas perskirstyti.
Pavyzdžiui, per 2018 m. III ketvirtį Strateginis veiklos planas 2018−2020 m. buvo tikslintas 3 kartus. Iki rugsėjo 30 d. buvo numatyta vykdyti 392 plano priemones, iš kurių 45 įvykdytos, 339 vykdomos, 8 – nevykdytos. Žinių visuomenės plėtros programoje asignavimai išaugo 800,95 tūkst. eurų. Švietimo įstaigoms papildomai skirta veiklai, įrangai ir remontams apie 380,8 tūkst. eurų. Tačiau, sakykime, Ekonominio konkurencingumo didinimo bei Aplinkos apsaugos, Sveikatos apsaugos, Socialinės paramos, Kultūros paveldo puoselėjimo ir kultūros paslaugų plėtros, Kūno kultūros ir sporto plėtros programose asignavimai sumažėjo. Įgyvendinus kai kurias priemones atsiranda ir sutaupytų lėšų, kurias perskirstome pagal įstaigų prašymus įvairiems papildomiems darbams, priemonėms, įrangai įsigyti.
Yra nemažai netgi ir anksčiau įvykdomų projektų?
Tokių projektų yra, ir esame dėkingi projektuotojams bei rangovams, kai darbai vykdomi laiku ir kokybiškai. Greičiau nei planuota vykdomas 176 sklypų kvartalo Gargždų mieste sutvarkymo projektas, − šiemet UAB „Plungės lagūna“ atliko darbų už vieną milijoną eurų (buvo planuota už 600 tūkst.). Taigi kitiems metams nereiks skirti papildomai lėšų ir projektas bus baigtas.
Ne tik sėkmingai, bet ir 20 tūkst. pigiau nei suplanuota buvo įgyvendintas mūsų Savivaldybės administracijos kartu su partneriais − Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų bei Šilutės ir Kretingos rajonų savivaldybių administracijomis − projektas „Pažink Vakarų krantą“. Per šio projekto e. rinkodaros priemones – sukurtą vaizdo medžiagą, mobilią aplikaciją ir edukacinį žaidimą mūsų šalies ir užsienio turistai gali interaktyviai susipažinti su mūsų savivaldybės gamtos ir kultūros objektais regiono kontekste.
Turbūt drąsiai galime teigti, kad mūsų savivaldybėje vieni iš sėkmingiausių yra turizmo srities projektai?
Svarbu pažymėti, kad rekreacinę infrastruktūrą kuriame ir plėtojame ne tik ten, kur to tiesiog „prašosi“ natūrali gamtinė aplinka, − pavyzdžiui, Drevernoje prie marių, bet ir karjerų teritorijoje tarp Gargždų ir Dovilų, kur sovietmečiu buvo pramonės zona, o dabar sėkmingai formuojama rekreacinė teritorija ir jau ne tik gargždiškiams čia yra mėgstama poilsio vieta. Nuo gegužės 1 d. pradėtas įgyvendinti Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas „Gyvenimas švarioje aplinkoje – geresnė ateitis“, kuriuo bus siekiama parengti Gargždų karjerų teritorijos sutvarkymo projekto techninę dokumentaciją, bus atlikti teritorijos užterštumo tyrimai ir išanalizuotos teritorijos regeneracijos galimybės, nustatyti sutvarkymo būdai. Tikimasi, jog šis projektas padės ateityje tvarkant visą karjerų teritoriją ar numatant jos tvarkymo etapus.
Kaip toliau vyks Savivaldybės strateginis planavimas?
Strateginis veiklos planas yra rengiamas trejiems metams. Šiuo metu programų koordinatoriai taip pat jau rengia savo planų projektus, derina su biudžetu, su Strateginio planavimo skyriumi ir sausio mėnesį turėtų patvirtinti.
Taip pat pradėta rengti 2020−2030 metų savivaldybės strateginio plėtros plano pirkimo techninė specifikacija. Kartu su Strateginiu plėtros planu bus rengiamas ir Turizmo plėtros planas bei Kultūros kaitos analizė ir strategija. Rengiant šiuos svarbius ilgalaikius plėtros strateginius planus, žinoma, bus klausiama nuomonės ir laukiama pasiūlymų iš gyventojų, organizacijų, įstaigų. Bus organizuojamos gyventojų apklausos, kuriose bus galimybė išsakyti nuomonę ir dėl ankstesnio Savivaldybės plėtros strateginio plano vykdymo.
Dėkoju Strateginio veiklos plano programų koordinatoriams ir visiems, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie jo rengimo, derinimo ir atsakingo vykdymo. Komandinis darbas padeda net ir sudėtingiausias problemas vertinti pozityviai, atkakliai ir nuosekliai įgyvendinti visų mūsų idėjas bei pasiekti geriausių rezultatų. Todėl kviečiu nenusiminti, jei kokie nors darbai liko neįveikti šiemet, džiaugsmingai sutikti didžiausias metų šventes ir Naujaisiais metais su nauja energija planuoti darbus ir sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus tikslus!
Kalbėjosi Daiva BELIOKAITĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja