Atradimas

Humoreska

Buvęs mokslininkas ir išradėjas Antanas atėjo savivaldybėn ir atsargiai pasiteiravo, ar reikalingas leidimas retkarčiais pasitaikantiems sėkmingiems atradimams, kurie pakelia atradėjo gyvenimo kokybę į aukštesnį lygį. Tokia klausimo formuluotė ne kiekvienam įkandama. Valdininkei paprašius, Antanas keletą kartų žodis žodin pakartojo klausimą, deja, toji tik grimasas kaitaliojo. Šiaip ne taip supratusi, apie kokią veiklą kalba interesantas, ponia nulėkė pas skyriaus vedėją:

– Čia kažkoks įkyrus pilietis įžūliai reikalauja verslo liudijimo atradimams daryti.

– Na, ir prisigalvoja, nors imk ir užpakalį tokiam išspardyk, – susinervino vedėjas. – Ir ką jis ruošiasi atrasti?

– Ką aš žinau, gal Ameriką? – gūžtelėjo pečiais pavaldinė.

– Ameriką – Lietuvoje? – nusikvatojo šefas. – Čia tai pokštas.

– Kodėl pokštas? Pas mus visi, kas tik į valdžią pakliūva, kaip amerikonai pradeda gyventi.

– Sakai? Kaip aš iš karto nesusiprotėjau? – surimtėjo vedėjas. – Kokia gudri schema – išsikovoti valdžią su verslo liudijimu. Kaip tas ponas atrodo?

– Tvarkingas vargeta.

– Viskas aišku – apsimeta. O kaip šneka?

– Aiškina, kad jo atradimai padeda liaudžiai išgyventi.

– Taip ir maniau – populistas. Tokie valdžią dažniausiai ir paima, kviesk jį čionai, tik mandagiai – su klientais taip reikia dirbti.

Tarpduryje pasirodžiusį Antaną vedėjas pasitiko plačiai šypsodamasis, pakvietė prisėsti. Gražiai čiulbėdamas paruošė kavos, padėjo vazą su saldainiais.

– Esu sužavėtas jūsų idėjos, – pataikaudamas tęsė jis. – Jeigu neprieštarautumėte, turiu ir aš minčių šia tema. Patarčiau jums įkurti uždarąją akcinę bendrovę. Padėčiau sutvarkyti visus steigimo dokumentus mainais į tai, kad tapsime įmonės bendrasavininkiais.

– Sutinku, – neprieštarauja Antanas, išlukštendamas kažkelintą saldainį. – Dviese galėsime dirbti keliomis kryptimis, tuo labiau, kad mano veiklos frontas labai platus. Artimiausiu metu žadu ir į sostinę pasiduoti, patys suprantate – ten žymiai didesnės perspektyvos.

– Malonu girdėti, sakykite, prašau, kokį „atradimą“ planuojate artimiausiu metu? – nekantrauja vedėjas, bandydamas sužinoti, į kokias valdžios aukštumas taiko būsimas kolega.

– Man, kaip pensininkui, ir penki eurai – didelis atradimas, – nesimaivo Antanas.

„Gudrus senis – neišsiduoda, – kiek susinervina vedėjas, bet linksėdamas pritaria: – Puikiai Jus suprantu, čia kiekviena smulkmena svarbi. Taip sakant ir penkiasdešimt centų – pinigas.“

– Ir dar koks, – neatsidžiaugia bendraminčiu Antanas. – Aš nuo to ir pradėjau. Mano pirmasis atradimas kaip tik ir buvo penkiasdešimt centų. Kaip dabar pamenu, trisdešimt centų žmonai parnešiau, o už likusius nesusivaldžiau – nusipirkau keletą slyvų, tokių didelių ir tiek prisirpusių, kad atrodė tuoj sprogs, kaip čia jums kažką panašaus parodžius, – dairosi Antanas aplinkui, – va, kaip jūsų akys. Tiksliai.

Algimantas VAŠKYS