Melioracijos darbams atlikti vien valstybės lėšų nepakanka
Šią savaitę su Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta CIRTAUTAITE kalbamės apie rajone vykstančius melioracijos tinklų priežiūros darbus.
Kokia Klaipėdos rajone esančių melioracijos tinklų būklė?
Ne tik Klaipėdos rajone, bet ir visoje Lietuvoje melioracijos tinklai yra seni ir susidėvėję, todėl šių tinklų remontas tampa vis aktualesnis. Prastą jų būklę puikiai atskleidė praėjusių metų liūtys. Vis dėlto pagal šiandien galiojančius Žemės ūkio ministerijos nustatytus prioritetus jokių naujų tinklų, įrenginių (pralaidų per kelius, griovių ar drenažo sistemų) iš valstybės skiriamų lėšų įrengti negalima. Iš skiriamų lėšų gali būti tik remontuojami ir tvarkomi esami tinklai, įrenginiai. Melioracijos tinklų priežiūra – valstybės finansuojama veikla, kurios vykdymas perduotas savivaldybėms. V
alstybės lėšas naudojame atsakingai, tačiau jų visiems darbams neužtenka, todėl kai kuriuos darbus atliekame ir Savivaldybės biudžeto lėšomis. Už melioraciją Savivaldybėje yra atsakingas Žemės ūkio skyrius, kuris ir stengiasi, kad būtų atlikti melioracijos priežiūros darbai, t. y. šalinami avariniai gedimai, pumpuojamas vandens perteklius sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienaujami griovių, pylimų ir užtvankų šlaitai, kertami krūmai, atliekami smulkūs griovių remontai ir kiti priežiūros ir remonto darbai.
Šiuo metu rajone vykdoma keletas projektų, susijusių su melioracija. Kokie jie?
Valstybės lėšomis vykdomi Dituvos polderio pylimo, melioracijos griovio ir jame esančių statinių bei Baukštės siurblinės rekonstravimo darbai. Tai atsieis daugiau nei 347,8 tūkst. eurų valstybės lėšų. Darbus vykdo UAB „Transjuda“ kartu su partneriais UAB „Kelmės drena“. Projekto įgyvendinimo metu bus paaukštintas Dituvos pylimas, išvalytas 2,2 km griovys, sutvarkyta Baukštės siurblinė, pakeistas siurblys. Tai nuo patvinimo apsaugos Dituvos bei Alksnių kaimų gyventojus. Šiuos darbus planuojama baigti šiemet.
Visai neseniai pasirašyta ir finansavimo sutartis, pagal kurią Klaipėdos rajono savivaldybei skirtas daugiau nei 1 mln. eurų finansavimas iš ES fondų, reikalingas mažinti potvynių riziką Svencelėje ir Drevernoje. Savivaldybė prie šio projekto įgyvendinimo prisideda 83,5 tūkst. eurų.
Kiek lėšų skiriama melioracijos tinklų, polderių, siurblinių priežiūros, tvarkymo darbams?
2018–2019 metais valstybė skyrė daugiau nei 223,7 tūkst. eurų avarinių gedimų šalinimui. Šiemet planuojama panaudoti apie 157,7 tūkst. eurų. Valstybės biudžeto lėšomis yra šalinami valstybei nuosavybes teise priklausančių melioracijos statinių avariniai gedimai. Jų tvarkymą turi suderinti VĮ Valstybės žemės fondas. Apie 66 tūkst. eurų skirta Endriejavo ir Priekulės seniūnijų griovių remontui, kurių ilgis apie 15 km. Taip pat už daugiau nei 11,6 tūkst. eurų Judrėnų, Sendvario, Kretingalės bei Dauparų−Kvietinių seniūnijose bus šienaujama apie 65 km griovių.
Be valstybės biudžeto lėšų, naudojamos ir Savivaldybės lėšos. Pavyzdžiui, šiemet Savivaldybė skyrė 50 tūkst. eurų melioracijos įrenginių remontui. Šiek tiek daugiau nei 47,5 tūkst. eurų iš jų skirta Vėžaičių gyvenvietės drenažo sistemos remonto darbams. Projektas jau yra parengtas, artimiausiu metu bus pradėti darbai, kuriuos atliks UAB „Gensera“.
Rajone yra daugybė vietų, kur melioracijos tinklų apskritai nėra, jie susidėvėję arba sugadinti. Klaipėdos rajonui intensyviai plečiantis, kuriantis naujiems kvartalams, dažnai besistatantieji namus nekreipia dėmesio į esančius melioracijos tinklus, juos pažeidžia, išardo, užkasa melioracijos griovius. Dėl to ankstesniais laikais įrengta melioracijos sistema sugriaunama. Pasekmė – tvinstantys sklypai, kvartalai. Norėtųsi, kad žmonės ir patys būtų supratingesni ir projektuodami, statydamiesi namus pagalvotų ir apie drenažo sistemos įsirengimą bei neardytų esamų senų melioracijos tinklų, prieš pradėdami darbus pasikonsultuotų su Žemės ūkio skyriaus specialistais.
Ernesta STRAKŠYTĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
