Dėl keliuko pasiryžę pasiekti net Strasbūrą

Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus (iš kairės), susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Kretingalės seniūnijos seniūnas Žigintas Narmontas ir Seimo narys Bronius Markauskas diskutuoja apie pagrindinės Kretingalės miestelio gatvės būklę.

Susisiekimo ministro Roko Masiulio Gargžduose vizito metu buvo aplankyti trys Klaipėdos rajono keliai. Ministras su Seimo nariu Broniumi Markausku, Savivaldybės, įstaigų bei gyventojų atstovais diskutavo apie galimą pėsčiųjų estakadą šalia Jakų žiedinės sankryžos, išklausė skundus dėl Šilelių gatvės naikinimo nerimaujančių gyventojų, apsvarstė Kretingalės miestelio pagrindinės gatvės remonto būtinybę.

Norėtų pėsčiųjų estakados

Šalia Jakų žiedinės sankryžos svarstoma statyti pėsčiųjų estakadą. „Šita estakada yra ne reikalinga, o būtina. Žmonės kerta pavojingą gatvę, nes kitoj automagistralės pusėj yra sustojimo paviljonas ir įsikūrusios įmonės, kuriose dirba aplinkinių miestelių gyventojai“, – sakė Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūnė Judita Čekuolienė.

Šioje vietoje neužtikrintas žmonių saugumas. „Žmogus eina per magistralę, nors to daryti negalima, tokiu būdu keldamas pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus.

Kelio ruože yra įvykęs ne vienas nelaimingas atsitikimas, kai kurie netgi mirtini. Tačiau, pasak A. Ronkaus, sudėtinga yra pasakyti, ar pėsčiųjų srautas yra didelis, bet žmonės jau yra pramynę taką iki gatvės.

Kitoje pusėje yra įsikūrusi ne viena įmonė, taip pat vyksta ir verslo plėtra, o tai reiškia, jog daugėja darbo vietų ir žmonės turi kažkaip ten nuvykti. „Dėl pėsčiųjų estakados su gyventojais esame diskutavę ne kartą ir visi palaiko šią idėją. Esame priemiesčio seniūnija. Jeigu tą tiltą padarytų, tai galbūt taptų traukos objektu, pramoga, jaunimo susibūrimo vieta“, – svarstė J. Čekuolienė.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pažymėjo, kad šiuo metu Jakų žiedo trečio etapo (estakados) darbai nėra planuojami. Kol kas projektas yra tik svarstomas ir viešai aptarinėjamas.

Be kovos nepasiduos

Kelyje Klaipėda–Palanga ketinama naikinti vieną nuovažą į Šilelių gatvę, todėl aplinkinių gyvenviečių gyventojai yra sunerimę. „Mums kelia rūpestį, jog uždarius išvažiavimą ir važiuojant šalutiniu keliuku, kurį planuojama daryti per degalinę, susidarys spūstys“, – kalbėjo Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė. Pasak jos, jeigu eismas būtų nukreiptas per šalia esantį viaduką, susidarytų ne tik spūstis, bet tai būtų ir pavojinga.

Situacija išties kebli, nes gyventojai piktinasi valdžios priimamais sprendimais, o kai kurie netgi grasina kreiptis į Strasbūro teismą, jeigu nebus priimtas jiems palankus sprendimas. „Nori, kad per degalinę važiuotumėme, šitaip jie tyčiojasi iš mūsų. Visi gyventojai, bendruomenė buvome prieš, bet vis tiek yra „stumiamas“ tas projektas ir nežinome, kieno tai įtaka. Tas kelias nebus panaikintas, nes mes vis tiek streikuosime, užblokuosime jį, kad niekas nieko ten daryti negalėtų“, – piktinosi Klipščių Žaliakelio bendruomenės pirmininkas Raimundas Mikalkėnas. Jis džiaugiasi, kad Seimo nario Broniaus Markausko iniciatyva įvyko susitikimas su susisiekimo ministru ir jų problema buvo išgirsta.

Pagal Lietuvos kelių direkcijos nuostatą nuovažos iš magistralinio kelio gali būti tik kas 5 km. „Toje vietoje yra trys nuovažos, o pagal reikalavimus turi likti tik viena. Tokiu būdu norima pagerinti eismą magistraliniame kelyje“, – teigė A. Ronkus.

Sprendimas dar nėra priimtas, šiuo metu svarstomos kelios alternatyvos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjos Redos Kašelionytės teigimu, pirmą kartą peržiūrėjus eismo organizavimą, išsiaiškinus esamas ir galimas problemas buvo pateiktos keturios alternatyvos. Šilelių gatvės jungties su magistraliniu keliu panaikinimas pripažintas kaip vienas geriausių sprendimo būdų. Tačiau tai nėra galutinis sprendimas, bus atliekamas dar vienas poveikio kelių saugumui vertinimas, į kurį įtrauks ir viaduką.

Gyventojai neketina taikytis ir pasiduoti, tačiau noriai diskutuotų ir apie kitokias jiems priimtinas galimybes. „Mūsų noras būtų, kad išliktų tas keliukas, todėl ir ieškome optimaliausių sprendimų. Vienas iš sprendimų galėtų būti nedaryti tos nuovažos į degalinę, o ten patekti galima per Šilelių gatvę. Kitas – svarstyti viaduko pertvarką“, – mintimis dalijosi L. Kuprienė.

Žmonės nuo nežinomybės jau yra susierzinę. „Mes jau pavargom kovoti, nes niekas mūsų negirdi. Baigtis yra neaiški, laukiam, kokius pasiūlymus pateiks architektai, bet kol kas jų dar nematėme“, – sakė R. Mikalkėnas.

Skirtinga priklausomybė – kliūtis

Kitas projektas – Kretingalės miestelio gatvės remonto darbai. Diskusijos vyksta jau seniai, o gyventojai prašo sutvarkyti pagrindinę gatvę, einančią per miestelį. „Srautas automobilių didžiulis, gyvenvietė nemaža, o normalių pėsčiųjų ar dviračių takų, greitėjimo ir lėtėjimo juostų, tinkamai įrengtų pėsčiųjų perėjų nėra“, – problemą išdėstė A. Ronkus.

Jį savo asmenine patirtimi papildo ir Kretingalės seniūnijos seniūnas Žigintas Narmontas: „Vaikai į mokyklą eina kelkraščiais, eismas ryte toks intensyvus, kad turiu ilgai laukti, kol galiu iš šalutinės gatvės išsukti į pagrindinę.“

Lietuvos kelių direkcija ruošia projektą atlikti viso kelio rekonstrukciją nuo magistralės iki Kretingos. Gyventojai prašo, kad Kretingalės pagrindinėje gatvėje darbai būtų atlikti pirmiausiai, o kiti du ruožai nuo Klaipėdos iki Kretingos būtų rekonstruojami po to.

Kretingališkiai aktyviai bando spręsti šią problemą, todėl džiaugiasi, kad susisiekimo ministras R. Masiulis liko neabejingas. „Ministras atvažiavo, pasižiūrėjo, įvertino situaciją ir pritaria, kad šią problemą tikrai reikia spręsti“, – sakė Kretingalės seniūnijos seniūnas.

„Diskusijos vyksta jau seniai, bet Klaipėdos rajono savivaldybė negali pati inicijuoti tvarkymo darbų, nes kelias priklauso Lietuvos kelių direkcijai“, – paaiškino A. Ronkus. Bendradarbiavimo problemą įžvelgia Ž. Narmontas: „Atrodo, kad yra dvi Lietuvos: vienus kelius Savivaldybė tvarko ir prižiūri, o kitus – Kelių direkcija, Tokia situacija trukdo tinkamai įgyvendinti planus ir atliepti gyventojų lūkesčiams.“