Susitelkėme atšvęsti
Sutapimas ar ne. Tikėti ar netikėti visuomenės nuomonės apklausomis, bet būtent prieš pat Vasario 16-ąją paskelbti Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos tyrimai parodė, kad šalies Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį Lietuva pasitiko pagerėjusiomis visuomenės nuotaikomis.
Mat minėtame tyrime susvetimėjimo rodiklis yra svarbiausias vertinant ir prognozuojant visuomenės emocinę būklę. Kuo mažiau susvetimėjimo, kuo daugiau bendrumo jausmo, kuo daugiau socialinių santykių, tuo visuomenėje stipresnis laimės pojūtis, bendras pasitenkinimas gyvenimu, prisirišimas prie savo šalies.
Pagerėjo Lietuvoje ir gyventojų požiūris į savo gyvenimą: „laimingi“ arba „gana laimingi“ 2017 metų pabaigoje jautėsi 69 proc. Lietuvos gyventojų, o 2016 metais tokių atsakymų buvo 65 proc. Šiuos teigiamus pokyčius sociologai iš dalies siejo su pakilia emocine Lietuvos piliečių būsena pasitinkant svarbią Lietuvos valstybės datą. Štai besididžiuojančių, kad yra Lietuvos piliečiai, skaičius per metus išaugo nuo 69 proc. iki 82 proc.
Atvirai tarus, minėto tyrimo rezultatai iš pirmo žvilgsnio atrodo šiek tiek per optimistiški. Tačiau žmonių susitelkimas, iniciatyvos ypač pakili nuotaika švenčiant Nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-metį akivaizdžiai byloja, jog sąmoningoji visuomenės dalis jau sugeba atskirti, kad valstybė ir valdžia yra skirtingi dalykai.
Tą svarbiąją Vasario 16-ąją anksti ryte traukiniu važiavau į pačią Lietuvos širdį – sostinę, į S. Daukanto aikštėje vykusią trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremoniją, į išskirtinį vakarą Operos ir baleto teatre „Gloria Lietuvai“. Ir ši kelionė buvo akivaizdžiausias įrodymas, kad žmonės tebebrangina laisvės siekius, tebemyli savo Tėvynę, tebesididžiuoja esantys lietuviai. Nepaisant, kokių bjaurių sprendimų per pastaruosius metus yra pridariusios įvairios valdžios, nepaisant to, kad kasmet iš Lietuvos po vieną miestuką „evakuojasi“ į užsienį, nepaisant to, kad materialinė gerovė dar toli gražu ne europietiška. Kur tau! Velkamės beveik Europos Sąjungos šalių pabaigoje pagal daugelį rodiklių.
Bet būtent įvairiuose Šimtmečio renginiuose, susibūrimuose girdėjau lyg ir primirštą, lyg ir per tuos nepriteklius nebepopuliarų, bet labai svarbų kiekvienai valstybei vertybinį žmonių susivokimą, jog ne vien duona sotus būsi.
Keliaudama traukiniu į Vilnių pilnutėliame vagone mačiau šeimas su vaikais, mačiau moksleivių, mačiau pagyvenusių žmonių, pasipuošusių tautine atributika, smagiai nusiteikusių. Už mano nugaros sėdėjo dvi vyresnio amžiaus pedagogės, nusiteikusios Vilniuje net nakvoti, nes taip norinčios pamatyti įspūdingus Šimtmečio renginius! Tokia šventė būna tik kartą gyvenime! Užsisakiusios nakvynę už 12 eurų, įsidėjusios lašinių, žiemiškai apsirengusios. Ant striukių – pačių megztos trispalvės gėlės. Ir svarbiausia – švytinčios keliauninkių akys! Tikiuosi, jog būtent tokios pedagogės savo mokiniams nežadėjo dešimtuko už dalyvavimą Vasario 16-osios renginiuose…
Visa, kas buvo įdomiausia ir jautriausia švenčiant Vasario 16-ąją, buvo tai, kas plaukė iš pačių žmonių iniciatyvos. Be valdžios nurodymų. Ir be valdžios prisidėjimo. Jei valdžia kiek ir paskyrė kokiam renginėliui, taigi ne iš savo kišenės! Na, kad ir Trispalvių dovanojimo nepasiturintiesiems akcija: juk vėliavos nupirktos iš biudžeto pinigų. Tačiau tarsi anais laikais žmonės vis dėkoja: ačiū partijai ir Vyriausybei?!
Yra ir kitų šviesių žinių. Šviesiausia gi, jei apie jaunimą. Štai šiais metais vieno autoritetingiausio pasaulyje verslo žurnalo „Forbes“ paskelbtame jaunųjų lyderių, kurie darys įtaką technologijų pasauliui 2018 m., trisdešimtuke yra ir keturi lietuviai, tarp jų – ir gargždiškis Alesis Novikas, kurio su kitu kolega sukurta kibernetinio saugumo platforma veikia remdamasi biometriniais duomenimis. Talentingų kraštiečių pasiekimai – įkvepianti žinia pradedant antrąjį Šimtmetį.
