Emigracijai sušvelninti – įkvepiančios iniciatyvos
Emigracija Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetį įvardijama kaip viena didžiausių šalies problemų. Apie ją nuolat rašoma spaudoje, politikai rezga planus jai pažaboti. Tačiau bent kol kas emigrantų skaičius išlieka didžiulis, o migracijos balansas – neigiamas. 2018 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. nuolatinių gyventojų – 37,8 tūkst., arba 1,3 proc., mažiau negu 2017 metų pradžioje. Lietuva pernai neteko didesnio nei Marijampolė miesto – 37,8 tūkst. žmonių yra bendras nuolatinių gyventojų sumažėjimas. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, nuo 1990 m. iki 2018 m. sausio 1 d. iš Lietuvos jau emigravo per 977 tūkst. žmonių. Per tą laiką imigravo daugiau nei 270 tūkst., tad bendras šio laikotarpio užsienio migracijos balansas yra 707 096 gyventojai. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau dideli jos mastai Lietuvai kelia nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra, ima trūkti darbo jėgos, kvalifikuotų specialistų, „nuteka protai“, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančiųjų skaičių.
Įsitikinimai, kad kitose šalyse gyventi yra geriau ir kad visi bėga į užsienį, nesuteikia įkvėpimo likti ir kurti Lietuvoje. Šį pesimistinį leitmotyvą netrunka perimti ir jaunimas. Statistika rodo, kad palikti tėvynę ir ieškoti laimės kitų šalių prieglobstyje dažniausiai ryžtasi nuo 15 iki 29 metų amžiaus gyventojai. Pokyčio neprognozuoja ir Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas, atskleidęs, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunimo nuo 15 iki 19 metų norėtų emigruoti į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei ten jiems būtų pasiūlytas specialybę atitinkantis darbas. Į klausimą „Ar galvojate apie emigraciją?“ teigiamai atsakė net 82 proc. 9–12 klasių moksleivių. Panašu, kad net ir viskuo aprūpintas, perspektyvus ir nepritekliaus nepatyręs paauglys dažnai auga tikėdamas, kad kitur žolė yra žalesnė. Galbūt vertėtų ne siekti sulaikyti norinčiuosius išvykti, o įkvėpti jaunus žmones sukauptą patirtį panaudoti kuriant ateities Lietuvą?
Norėdami įkvėpti jaunus žmones kurti Lietuvos ateitį (tiek gyvenant Lietuvoje, tiek būnant svetur), turime žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Tam pasitarnauti gali tokios nacionalinės iniciatyvos kaip „Idėja Lietuvai“. Joje susibūrė nepriklausomos šalies šimtmečio slenkstį liudijantys protai, kuriems rūpi mūsų valstybės išlikimas, stiprybė ir gerovė. Ši iniciatyva jau suvienijo žiniasklaidą, visuomenės veikėjus, įvairių sričių ekspertus, socialiai atsakingus verslus. Visiems atvirą iniciatyvą globoja šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis.
Skaičiuojama, kad per penkis iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ mėnesius buvo parašyti 402 jai skirti straipsniai, internete pasiekta 1 520 454 unikalių vartotojų, sukurtos 58 radijo laidos, radijo eteryje pasiekta beveik milijonas klausytojų, sukurtos 127 tiesioginės transliacijos ir reportažai, kurie peržiūrėti daugiau nei milijoną kartų. Tai įrodo, kad visuomenė nėra abejinga šalies ateičiai.
Ketvirtadienį Vilniuje vykusioje „Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ iš 1 500 registruotų idėjų Lietuvai išrinktos šios: dvigubos pilietybės įteisinimas; mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.; pagalba jaunoms šeimos įsigyjant būstus ir biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.
Belieka tikėtis, kad ateinantis šimtmetis taps Lietuvos pergale siekiant oraus gyvenimo ir tokios gerovės, kuri taptų ne išvykstančių mūsų tautiečių, o visų europiečių – ir ne tik jų – svajone. Dabar mums reikia naujų vienijančių idėjų – tokių, kurių vedama Lietuvos tauta ne tik išliktų, bet ir suklestėtų.
