Balsuoti – svarbiausia
Ar pastebėjote, kad neretai pilietinės pozicijos nebuvimą, atsainumą rinkimams mes teisiname net oro sąlygomis: lietumi, stipriu vėju, minusine temperatūra. Pasigirdo siūlymų įvesti nuostatą, kad visi rinkimai, referendumai vyktų tik šeštadieniais. Esą kad žmonės turėtų laisvą dieną ir pailsėtų prieš darbo savaitę. Žinoma, toks reveransas akivaizdžiai sietinas su tikimybe, kad šeštadienį balsuotojų ateitų daugiau.
Balsavimo teisė – kiekvieno žmogaus pilietinė pareiga ir būdas demokratiškai pareikšti savo nuomonę. Tačiau akivaizdžiai matome, kad abejingam, nusivylusiam ar piktam ant savo valstybės žmogui nors kuolą ant galvos tašyk, autobusą prie durų atsiųsk – jis nė ausų nepakrutins. Galbūt tik tada, jei piniginis atlygis būtų pažadėtas. Bet kokia nauda iš tokių rinkėjų, kuriems privilioti reikia tiek dirbtinių pastangų?
Nuolatinis dalies žmonių rypavimas, atseit nėra ką rinkti, visi tie kandidatai į Seimą vagys, kvailiai ir karjeristai, nėra įtikinamas. Nėra įtikinamas ir argumentas, kad „aš jo nepažįstu“. Mat pažintį su kandidatu į Seimą mes dažnai suprantame labai primityviai: vakaronėje kartu rateliu nešokau, turguje nesutikau, tai, vadinasi, ir nepažįstu. Juk dabar tokios informacinės galimybės, jog žinių apie kandidatą galima išsikapstyti iki jo prosenelio šaknų. Didesnė problema yra mūsų kritinio mąstymo stoka: informacijos yra, tačiau gebėjimo ją įvertinti – ne.
Dar anos kadencijos metu Seime buvo iškelta iniciatyva įvesti privalomus rinkimus, net buvo pateiktas Konstitucijos papildymo įstatymo projektas. Juo bandyta įteisinti privalomą balsavimą visiems, turintiems rinkimų teisę asmenims.
Tyrimai rodo, kad privalomasis balsavimas padidina rinkiminį aktyvumą. Šiuo metu daugiau kaip 20 pasaulio valstybių naudoja privalomąjį balsavimą: Australija, Belgija, Brazilija, Argentina, Liuksemburgas, Graikija, Kipras ir t. t. Didesnis balsuotojų skaičius mažina galimybę mažoms grupuotėms ar interesų grupėms patekti į valdžią, o, be to, privalomas balsavimas būtų stimulas politiniam domėjimuisi. Tačiau Lietuvoje minėta iniciatyva įteisinti privalomą balsavimą nebuvo priimta. Galima daryti prielaidą, kad politikams tai nenaudinga.
Šiemet priešrinkiminis laikotarpis buvo vadinamas apsnūdusiu ir be idėjų ar iniciatyvų įvairovės. Tačiau svarbu ir nauja tai, jog iniciatyvos ėmėsi aktyvūs jauni Lietuvos piliečiai, neabejingi žiniasklaidos atstovai. Juk Andriaus Tapino pilietiškas užsispyrimas įrodė, kad ir vienas lauke karys. Žiūrėkit, kaip gražiai juo pasekė ir kiti garsūs žurnalistai, pasklidę po provincijas rengti debatų „Balsuok atsakingai“. Debatai vyko ir Gargžduose. Žinoma, tokia visuomenės prusinimo veikla – tik lašelis jūroje siekiant išjudinti žmonių pasyvumą, bet tai akivaizdus įrodymas, kad šalyje vėl kalasi sąmoningumo daigai, kurie nebebuvo puoselėjami nuo Sąjūdžio laikų.
Nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi jaunimo karta, ypač studentija išankstiniuose balsavimuose parodė, kokia svarbi jiems Tėvynės ateitis. Juk visi išsižiojome iš nuostabos, kad Vilniaus savivaldybėje ketvirtadienio vakarą net buvo pratęstas balsavimo laikas. Žmonės, tarp jų ir Vilniuje studijuojantys mūsų jaunieji gargždiškiai, norėdami pareikšti savo valią, kantriai stovėjo tūkstantinėje eilėje nepaisydami net spalio vakaro žvarbos. Tad likti abejingam pilietinei pareigai darosi nebepopuliaru ir nebemadinga.
Būtų pergalinga permaina visuomenėje, jei pagaliau suvoktume, kad svarbiausia ir yra balsuoti. Ir tai didesnis įvykis nei „Lidl“ atidarymas, kuris vasarą šturmuotas kelias valandas kenčiant svilinantį karštį. Tai daug svarbesnis įvykis nei kokios krepšinio varžybos. Sekmadienį vyksiantys rinkimai į Seimą parodys mūsų piliečių sąmoningumą ir gebėjimą atskirti pelus nuo grūdų. Ir taip užsitikrinti geresnę ateitį. Sakote, kad nieko padaryti neįmanoma, jog tai nesąmonė? Taip mąstydami mes pralaimime savo ateitį.
