Pilkumoje įkalinti
Šiandien „Bangos“ pirmajame puslapyje įamžinome daugiabučių modernizacijos realijas. Laikraščiui tai puiki atogrąža, mat maždaug prieš porą metų ši tema irgi buvo nusipelniusi vedamojo straipsnio temos. Tada spausdinome vaizdinę architektų sukurtą vizualizaciją, kaip nuostabiai po renovacijos bumo atrodys Gargždų centrinė Klaipėdos gatvė, kai visi daugiabučiai namai joje bus dengti švelnių baltos, gelsvos ir raudonų plytų spalvos plokštėmis. Tada išties buvo apėmusi euforija, jog mūrinis miestas keisis.
Deja, šios gražios spalvos ant daugiabučių fasadų šmėžuos tik kur ne kur, nes modernizacijai Gargžduose kol kas ryžosi tik 16 namų, o Vėžaičių miestelyje – vos 2. Turint omenyje, kad Gargžduose yra per 80 daugiabučių, skaičiai skamba iškalbingai. Renovacijos apogėjus Klaipėdos rajone yra vangus, o didžioji dalis miesto centre esančių namų taip ir liks skleisti silikatinių plytų ar cemento blokų pilkumą.
Žvelgiant šalies mastu, situacija čia irgi ne ką geresnė. Nuo 2005 iki 2012 metų Lietuvoje renovuoti tik 479 daugiabučiai. Skaičius, sakyčiau, net apmaudus, mat Lietuvoje stūkso maždaug 17 000 daugiabučių, pastatytų iki 1994 metų. Išjudinti senų, kur ne kur jau avarinės būklės daugiabučių modernizaciją tikėtasi 2013 metais, paskelbus, kad sovietinio relikto namų atnaujinimas – šalies prioritetas. Gyventojus bandyta gundyti aktualiausiu motyvu – modernizacijos procese panaudojant energetinio efektyvumo priemones, mažės sąskaitos už šildymą. Garsiai skelbta, kad į renovacijos traukinį šokti verta, kol valstybė dar dosni ir kompensuoja 40 proc. darbų vertės. Deja, tuo mažai kas patikėjo. Nors Aplinkos ministerija giriasi, kad šiuo metu parengta ir suderinta per 3 600 namų energetinio efektyvumo derinimo projektų, ties 1 000 namų jau stovi pastoliai, o 247 daugiabučiai net visiškai renovuoti, girtis nėra kuo. Renovacija vis tiek nevyksta masiškai.
Kita vertus, renovacija nevyksta ir sklandžiai. Vos paskelbus apie renovacijos bumą, statybų bendrovėse džiaugsmą numalšino nerimas dėl svarbiausios grandies – pačių statybininkų. Nepasiteisino kalbos, kad po užsienį išsivažinėję vyrai grįš, nes modernizacijos projektus laimėjusios bendrovės galės pasiūlyti konkurencingus atlyginimus. Dauguma įmonių rangos darbus atlikti turi tokiais menkais piniginiais resursais, kad net negali sau leisti nuomoti „Bobcat“ – griovius vyrai kasa kastuvais, molį semia rankomis. Tad ką jau kalbėti apie dėmesio vertas algas. Turbūt dėl to vieno renovuojamo namo gyventojai sako nebesuprantantys, kiek darbininkų pluša prie jų daugiabučio – „vaikūzai“ keičiasi ir keičiasi. Dirbančių viršvalandžius čia irgi nė su žiburiu nerasi. Kito namo butų šeimininkai iš pradžių stebėjosi, kad jų namą iš esmės renovuoja vienas statybininkas. Nustoję stebėtis žmonės į viską ėmė žvelgti su humoru ir vargstančiam vyrui padeda išnešdami bent vandens stiklinę. Teko nugirsti net tokių įdomybių, jog prakaitą liejantys statybininkai namie sėdinčių pensininkų prašo išvirti pietus. „Bangos“ fotografas, paprašęs vieną statybininką bent nuotraukoje dėvėti šalmą, irgi nustėro – dvidešimt minučių ieškojęs galvą saugančio apdangalo, statybininkas vagonėlyje tokį rado tik vieną. Štai tokie žemiški nuklydimai nuo vakarietiškos namų modernizacijos.
Apie būsimą europinę namų išvaizdą irgi būtų galima diskutuoti. Dauguma renovacija susigundžiusių žmonių turbūt įsivaizduoja, kad atlikus visus darbus jų namas prilygs kokiam naujos statybos daugiaaukščiui. Iš išorės greičiausiai taip ir bus, bet įžengus pro ištaigingos išvaizdos namo duris teks nusivilti – daugiabučių laiptinėse nebetvyros senovė. Dėl to keista, jog butų savininkai į namo renovaciją nepažvelgė kompleksiškai ir apsiribojo šiluminio mazgo, stogo, langų ir fasado grožiu. Įėjęs į senučiuką, gal ketvirtą dešimtį skaičiuojantį dviaukštį, net nenorėdamas užuodi sienose įsismelkusį metų kvapą. Pavargę turėklai, nuteptos sienos irgi prašyte prašosi pagalbos, tad renovacijos modernumas staiga nublanksta.
Kai mano daugiabučio kaimynai kartą paklausė, ar pritarčiau modernizacijai, neturėjau ką atsakyti. Pagavau save mąstančią taip pat ribotai, kaip ir daugelis – brangiai kainuos. Ar investicija tikrai pasiteisins dešimtmečiams, neaišku. Žvelgiant į jau plika akimi matomą renovacijos rangos darbų patirtį, drąsiau mąstyti irgi neišeina.
