Humoreska

Mechanizmas

Per spaudos konferenciją žurnalistai paklausė premjero, kada jis žada pradėti mažinti mokesčius. Premjeras atsakė, kad jau seniai ruošiasi tai padaryti, bet vis nesiseka sukurti mokesčių mažinimo mechanizmo. Visa tai per televizorių išgirdo buvęs traktorininkas Petras. Tris mėnesius jis braižė, konstravo, perrinko visą senos technikos laužyną ir pagamino dyzeliu varomą agregatą. Pastatė jį kieme, nudažė vėliavos spalvomis ir pranešė apie tai vyriausybei. Ta žinia buvo sutikta labai entuziastingai. Suvažiavo ministrai, atsakingi asmenys ir žurnalistai.

– Ar galite pademonstruoti, kaip jis veikia? – paklausė premjeras.

– Nėra problemų, – Petras pasuko raktelį, ir mechanizmas švelniai užsivedė. – Štai čia kompiuterio klaviatūra, suspaudome, ko mes norime, patraukiame už anos rankenos, ir – darbas atliktas.

Premjeras pasiskambino į „Norfą“, paklausė, po kiek ten dabar kopūstai, sužinojęs kainą, suvedė duomenis į kompiuterį, sumažino PVM penkiais procentais ir patraukė už rankenos. Tada vėl susisiekė su prekybos centru. Iš ten pranešė, kad kopūstai atpigo, o pirkėjai jau rikiuojasi į eilę. Vartojimas suaktyvėjo, šalies ekonomika kyla.

Pranešimas buvo sutiktas audringais plojimais. Premjeras tuoj pat liepė prie ūkio ministerijos įsteigti mechanizmo priežiūros ir aptarnavimo departamentą. Tas jau kitą dieną paskelbė keletą viešųjų pirkimų kurui, tepalams ir atsarginėms dalims, surengė konkursą agregato operatoriui parinkti. Buvo sudaryta kompetentinga priėmimo komisija, kuri dėjo daug pastangų, kad mechanizmas kuo greičiau pradėtų veikti.

Pirmieji sunerimo gamtosaugininkai, pastebėję, kad agregatas „meta“ juodą dūmą. Petras paaiškino, kad senas variklis „ėda“ tepalą. Tada kažkas pasidomėjo, ar mechanizmas išvis yra perėjęs tech. apžiūrą. O kaip su darbų sauga, pavyzdžiui, kur oro pagalvės? Premjeras pasiūlė pašalinti duslintuvą, nes toks mechanizmas, jo nuomone, turi dirbti taip garsiai, kad visa šalis girdėtų, bet prisikabino higie­nistai – viršijami decibelai. Galiausiai buvo paskaičiuota, kad sudėjus naujojo departamento išlaikymo sąnaudas, komisijos narių algas ir visas kitas papildomas išlaidas, susidarė nemaža suma. Biudžete tokių pinigų nebuvo. Kad tiek surinktų, buvo nutarta bendrą mokestinę naštą padidinti dešimčia procentų. Liaudis referendumo būdu tam pritarė. Galop mechanizmas pradėjo savo veiklą. Rezultatai pranoko visus lūkesčius – per dvejus intensyvaus darbo metus tuos pridėtus dešimt procentų pavyko sumažinti trečdaliu. Petras šaukė, kad buvo galima numušti žymiai daugiau, bet jam su premija užkišo gerklę.

Karjera

Akcizas Kloika atėjo į darbo biržą:

– Laba diena, norėčiau įsidarbinti.

– Labai gerai, mes Jums padėsime, – pasitiko jį darbuotoja. – Ką mokate dirbti?

– Nieko.

– Kur seniau dirbote?

– Niekur.

– Kur norėtumėte dirbti?

– Sutinku dirbti bet kur, kad tik nereikėtų darbuotis.

– Nuostabu, – pagiria Akcizą darbuotoja, – atitinkate „A“ kategorijos valstybės tarnautojo reikalavimus. Ką čia Jums pasiūlius? – žiūri ji kompiuterin. – Ar išmanote ką nors apie elektrą?

– Žinau, kad prisilietus trenkia.

– Tamsta gerai informuotas, gal ir pačiam teko tai pajusti?

– Gerai nepamenu, bet su kuo tenka bendrauti, visi sako, kad esu „truputį trenktas“.

– Labai gerai, rekomenduosime Jus energetikos ministerijai.

Energetikos ministerija, vidaus reikalų departamentas, kadrų valdyba. Akcizas žengia į vieną iš kabinetų. Ten stovi trys stalai, o už vieno sėdi jauna gražuolė. Pasisveikinęs A. Kloika panikei paduoda siuntimą įdarbinimui ir išpasakoja tą patį, ką ir darbo biržoje.

– Man viskas kaip ir aišku, – sako gražuolė. – Tik kodėl būtent dabar sugalvojote įsidarbinti?

– Matote, esu nemažai gyvenime patyręs, daug kur pabuvojęs, visko matęs. Deja, neįsivaizduoju, kaip galima anksti keltis, eiti darban ir dirbti, neatsitraukiant visą dieną. Štai Jūs tai patiriate, sakykite, kas tai per jausmas.

Jaunoji energetikė nukreipė akutes į lubas, susimąstė:

– Kad nelabai Jums, pone, atsakysiu. Čia gal kur prie staklių ar prie kasos aparato? Esu dirbusi ir aplinkos ministerijoje, ir švietimo, bet, kad taip, nu nežinau. Kur tik bedirbau, visur ta pati griežta tvarka – ryte kavutė, vėliau laikraščiai, čia visi kartu, paskui pasikeisdami, kas į kirpyklą, kas į baseiną, o po to jau, atseit, – suprunkštė, – viršvalandžiai.

– Tai ką esate baigusi, kad tokiose skirtingose ministerijose įsitaisote?

– Matote, mano darbo vieta priklauso ne nuo to, ką aš baigiu, o nuo to, su kuom pradedu. Dabar aš kaip tik artimai susipažinau su mūsų departamento direktoriumi. Tiesa, o ką Jūs pažįstate, kad čia atsidūrėte.

– Aš nuo penktos klasės pažįstu visas raides.

– Olia-lia, kaip įdomu. Jums būtinai reikia pasikalbėti su mūsų skyriaus viršininke, ji kaip tik ieškosi sau pavaduotojo.

– Kur ją rasti?

– Šiandien labai paprastai – išeikite į gatvę, pasukite į dešinę ir žygiuokite, kol pamatysite grožio saloną. Viršininkė sėdi ten, pirmame aukšte, antroje kėdėje nuo lango.