Už nosies vedžiojami
Dar nepasidžiaugę vasaros malonumais kitą savaitę jau švęsime trumpiausią naktį ir ilgiausią dieną. Tik trumpam šviesusis periodas, pagailėjęs net malonios šilumos, vėl ims tamsėti. Apmaudu, kad ir gamta, kaip ir Lietuvos valdžia, mus mausto išmaniuoju būdu.
Šiomis dienomis tarp batalijų dėl generalinio prokuroro skyrimo, interpeliacijos aistrų krašto apsaugos ministrui, šauktinių rypavimo iš tikrų aktualijų akiračio prasprūsta vienas svarbiausių dokumentų – naujasis socialinis modelis, kuriame įkišti ir Darbo kodekso kardinalūs pakeitimai. Tai labai svarbu kiekvienam mūsų šalies piliečiui. Bet kai dalis tokie nė nesijaučia, kai kita dalis „sunkiomis“ temomis nė nesidomi, dar kita dalis galvoja apie rojų emigracijoje, o didžioji mūsų dalis net nenumano, kad demokratinėje visuomenėje galima ir būtina kritiškai mąstyti, tai valdžia, kuriai, be jokios abejonės, įtaką daro stambiojo kapitalo atstovai, gali prakišinėti kokius tik nori įstatymų paketus. Dar geriau – tuoj prasidės ateinančių metų Seimo rinkimų karštinė, tai bus galima atrajoti: sakyti, kad tie, anie, anokie taip blogai padarė, mes būsime tie, kurie ištaisysime jų padarytą skriaudą. Iki koktumo girdėta, tiesa? Bet vis tiek mums tinka ir patinka, nes gi taip gyventi lengviau, kai apie viską pamąstyta už mus pačius. Mes gi pamažu tapome prisitaikėliai: kam galvoti, kam savo galvą kišti, kam savo nuomonę viešai reikšti – dar kam nors nepatiks, dar nukentėsiu.
Anądien apstulbau, kai po vieno renginėlio Savivaldybės darbuotojai pasiūliau mūsų pokalbyje išsakytą kritiką išreikšti kokiame nors darbiniame posėdyje. Jauna, aukštąjį išsilavinimą turinti tarnautoja persigandusi paskubėjo atsakyti, kad tokia praktika Savivaldybėje netoleruotina. Esą nepriimta viešai aptarti atliktų darbų, įvykusių renginių, įvykdytų projektų ir į akis pasakyti, kas gerai, kas blogai. Tiesa, neseniai naujosios Administracijos iniciatyva buvęs sukviestas bendras skyrių vedėjų, seniūnų susirinkimas nuomonėms, pasiūlymams išsisakyti, bet vieni valdininkai džiaugėsi, kad patylėjo galvas nuleidę, o tie, kurie buvo paraginti kalbėti, išsisuko abstrakčiomis frazėmis.
Manykime, kad toks Savivaldybės atsakingų darbuotojų susirinkimas buvo tik pirmoji paskata, kad kitas susirinkimas jau labiau įgudusios Administracijos dėka turės aiškią tematiką, problematiką, pasiruošusį moderatorių ir nevyks kaip sovietmečio partiniai susirinkimai: kalbėta daug ir apie nieką niekam nerūpint. Žodžiu, visgi viliamės – Savivaldybėje bus vystomas ir skatinamas darbuotojų kritinis mąstymas, kurio dabar nė su žiburiu nerasi.
Ir kur to kritinio mąstymo rasi apačiose, jei jo aiškiai stinga pačiose viršūnėse. Užtat ministras pirmininkas A. Butkevičius ketvirtadienį Anykščiuose vykusioje Lietuvos pramonininkų konfederacijos metinėje konferencijoje gali gražbyliauti apie naująjį socialinį modelį. „Deja, nepagrįsta oponentų kritika kiršina gyventojus ir taip juos klaidina. Tikiuosi, jog šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkantis ir būtinas socialines garantijas užtikrinantis Darbo kodeksas bus priimtas Seimo rudens sesijoje“, – pakiliai kalbėjo premjeras. Jei kas nors bent probėgšmais domėjotės, kokie drastiški pakeitimai po vasaros atostogų jūsų laukia darbo, socialinių garantijų srityje, tai apstulbote.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis žiniasklaidai išplatintame pareiškime sarkastiškai pastebi, esą „tik pavartojęs haliucinogeninių medžiagų galėčiau teigti, kad ryškiai korupciniais bruožais persmelktas projektas padės sustabdyti emigraciją, pakelti darbo užmokestį, sukurti naujų darbo vietų, padidins darbo našumą. Tuo tarpu šalies aukščiausi valdininkai ne tik nesigėdija proteguoti šį projektą, bet dar ir skuba jį priimti.“
Akivaizdu, kad sovietmečiu alsuojantį Darbo kodeksą reikėjo keisti, bet išsamus socialinis dialogas su visuomene tikrai neįvyko. Nuo realybės nutolę mokslininkai paruošė pakeitimus, o lobistų užliūliuoti politikai įžvelgė tik europinę patirtį, bet ne darbuotojams gresiančią vergovinę padėtį. Lietuvos profsąjungos tik virkavimais ir atkreipia dėmesį, tačiau jos dar labai skystablauzdės – kodėl? Todėl, kad jūs patys į jas nestojate, neremiate ir netikite, kad kas nors gali pasikeisti. Bijote. Darbdavių, politikų, valdininkų. Tai jiems atviri keliai tokią prisitaikėlišką visuomenę už nosies vedžioti.
