Prisirpusios kainos
Saulėta diena, braškės tirpsta burnoje – ech, kaip gardu, jei nebūtų taip brangu. Pernai lietuviškų braškių kilogramas Gargždų turguje kainavo 16–18 Lt, šiemet buvo prekiaujama net ir po 6 Eur, o Vilniuje – po 2–3 Eur. Paprastam žmogui nesuprantama, kas lėmė kainų šuolį rajone. Juk visi tik ir skalambija, jog kuras atpigo, vanduo nepabrango, darbo įkainiai taip pat mažai kito, tad kodėl pučiamas kainų burbulas?
Lupikauja ir daigų, ir gėlių pardavėjai. Kvailiais, eurofobais buvo vadinami tie, kurie sakė, kokios kainos buvo litais, tokios bus ir eurais. Tačiau dalelė tiesos šiose kalbose yra. Viena kolegė neseniai liko šokiruota, kai Gargždų turguje pirko bijūno žiedų, pastarieji kainuoja po 0,40–0,50 Eur, o pernai buvo pardavinėjami po 0,50 Lt. Kaina vienoda, tik valiuta skiriasi. Nereikia mokytis aukštosios matematikos, kad suprastum, jog euras, kurio taip kratėsi patys prekybininkai, dabar jiems atvėrė aukso gyslą. Ne kiekvienas geba vietoje paversti eurus į litus, tad per daug nesigilina ir perka, juolab kad vizualiai suma atrodo vis tiek mažesnė. Tik namo grįžę ir atsipeikėję prie skaičiuotuvų senoliai išpučia akis. Akivaizdu, kad Lietuvoje ūžusi akcija „Perskaičiuota sąžiningai“ į Gargždų turgų neįsisuko. Čia galioja kitas rinkos dėsnis – jei yra perkančiųjų, nėra pagrindo mažinti kainos. Nesvarbu, kad produktų auginimo ar atvežimo sąnaudos nepadidėjo. Pardavėjai jau net nebeslepia susierzinimo, kai prašoma kainą įvardinti litais. O kam to reikia? Pamirškite senąją valiutą, susidraugaukite pagaliau su euru – tvirtina jie. Juk mažiau žinosite, daugiau pirksite. Juolab kad nuo liepos prekybos centruose nebebus privaloma nurodyti kainą dviem valiutomis.
Nors mamos asociacijas kuriantis prekybos centras atpigino mėsos, pieno produktus, dienos pietūs Gargžduose taip pat pabrango. Nėra ko stebėtis, kad pulkas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, verslo įmonių darbuotojų šturmuoja mokyklų valgyklas. Mat anksčiau miesto kavinėse pakakdavo 10–12 Lt, o dabar tenka krapštyti ir 4 Eur (apie 14 Lt). Vėlgi paradoksas: kai kurios maisto žaliavų kainos krinta, degalai pinga, o galutinės patiekalų kainos pučiasi. Galima tik spėlioti, kad išaugo darbo jėgos kaštai, tačiau kad pavasarinis lietus būtų gausiai palaistęs darbuotojų atlyginimus, neteko atsigirsti.
Geresnio rytojaus ištroškę žmonės stengiasi užsidirbti iš paskutiniųjų. Kartais net duodami kraują tikisi naudos. Apie 40 proc. donorų pasiima mokamus 12 Eur. Iš vienos pusės donorystė už atlygį gėdinga. Iš kitos – kai kuriems tai yra proga užsidirbti papildomų eurų ir už juos nupirkti bent du kilogramus šviežių lietuviškų braškių savo vaikams. Argi galima tai smerkti?
Optimizmo įkvepia ekonomistų prognozės, kurios žada, kad greitai atlyginimai taip pat ims nokti kaip uogų kainos. „Lietuvoje darbo rinka panašėja į 2005–2006 m. Tais metais įmonės pradėjo aršiai kovoti dėl darbuotojų, o 2007 m. kai kurių specialybių darbuotojų darbo rinkoje nebeliko visai. Mes prie to artėjame“, – įsitikinęs „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, susiklosčiusi situacija privers darbdavius kelti atlyginimus. Žinoma, ne visi su juo sutinka, tačiau laikas parodys.
Jei Ž. Maurico prognozėms bus lemta išsipildyti, nebepirksime brangių braškių Gargždų turguje. Juolab kad turgus yra klaikios būklės: vien pavojinga ir nepatraukli aplinka turėtų „mušti“ kainą. Aukštesnis žmogus, eidamas gali galva atsitrenkti ir į prekybininkų namelių stogus, ir į vadinamosios ponių laimės (dėvėtų drabužių) palapinių išsikišusius stovus. Apie estetiką geriau net nekalbėti… Važiuosime į Belgiją, kur yra braškių muziejus. Jo parduotuvėje galima įsigyti įvairių gaminių iš braškių – nuo džemo iki alaus. Mūsų piniginė tai leis.
O kol kas belieka pasikliauti prekybininkų sąžiningumu. Deja, kai kuriems, panašu, euras lyg iš ES stebuklingos lempos pasirodęs džinas susuko galvas godumu.
