Potvynis sudrumstė priekuliškių kasdienybę

Priekuliškiai seniai nematė tokios ištvinusios Minijos. Visą savaitę kylantis vanduo pasiekė stichinį lygį ir apsėmė ne tik laukus, bet ir kelius, kabamuosius tiltus, vanduo kaupėsi rūsiuose. Gyventojai nerimavo dėl savo sugadinto turto, laukė, kada pasikeis vėjo kryptis ir vanduo grįš į savo vagą. Bet kitiems gamtos stichijos vaizdai tik kėlė nuostabą.

Apsėmė Vingio parką
Priekuliškis Kazimieras Žilinskas gyvena Pušų gatvėje, anot jo, saugioje miesto dalyje: potvynis jo sodybai įtakos nedaro, vanduo nesisunkia nei į jo, nei į kaimynų rūsius. Tačiau jis kasdien su nuostaba stebėjo, kaip iš krantų išsiveržusi Minija krečia „pokštus“ piktdžiugiškai demonstruodama savo galią. Vanduo apsėmė ne tik laukus – po vandeniu atsidūrė pagrindinis kelias į Šilutę – automobilių vairuotojai nedrįsta juo „plaukti“. Stragnų kaimo gyventojai senokai nebegali važiuoti savo keliu, o tik aplinkkeliu.
Trečiadienį Vingio parkas su galingais medžiais, gražia infrastruktūra, mažosios architektūros elementais skendėjo vandenyje – tarsi ežere ritosi bangelės. Apsemta ir futbolo aikštė. Vanduo Vingio gatvėje atkirto įvažiavimą į Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų, patvino ir automobilių stovėjimo aikštelė, apsemti čia gyvenančių žmonių rūsiai – vanduo neturi kur nubėgti.
„Kažkas panašaus buvo prieš keliolika metų vasarą po gausios liūties, – prisiminė porą dešimtmečių Priekulėje gyvenantis K. Žilinskas. – Kol nepasikeis vėjo kryptis ir toliau pūs nuo jūros, stumdamas vandenį į marias, tol padėtis nesikeis.“
Seniūnaitis Aibulatas Sarybajevas apgailestavo, kad Priekulės II kaime apsemti gyventojų daržai ir sodai. Po vandeniu atsidūrė kabamasis tiltas – nebėra susisiekimo su kitapus Minijos esančiais kaimais.

Nematė keliolika metų
Dituvoje Traubių gatvėje prie pat Minijos gyvenantis Alfonsas Valauskas pastebėjo, jog naktį į trečiadienį vanduo Minijoje pakilo apie 15 centimetrų. Pasak jo, vanduo visai priartėjęs prie Minijos apsauginio pylimo, bet dar yra kur kilti. Visgi sodybos šeimininkui neramu, ar jis neprasiverš. Tuomet vanduo užlietų laukus ir dar labiau skęstų A. Valauskų sodybos teritorija, kuri dėl vandens pertekliaus jau nuo gruodžio apsemta. „To dar nėra buvę“, – sakė pašnekovas. Šeimininkai nuogąstauja, kad gali žūti prie namų pasodinti vaismedžiai, kiti augalai. Nuolat veikianti Dituvos siurblinė nepajėgia surinkti vandens pertekliaus – žemė po kojomis žliugsi.
Drukių kaime erdvioje sodyboje gyvenanti Violeta Athorn jau anksčiau patyrė nepatogumų dėl kritulių pertekliaus – vanduo buvo apsėmęs jos valdas, bet dabar šiek tiek atslūgęs. Ar pot­vynis negąsdina jos brito vyro? „Ne, jis jūreivis ir vandens nebijo“, – juokavo Violeta.
Ištvinusios Minijos vanduo Lankupių kaime trečiadienį buvo apsėmęs pakrantę ir paskandinęs medžius, pernai įrengtą paplūdimį su persirengimo kabina, gultu ir kitais įrenginiais. M. Šapalo gatvėje nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo pusės vanduo artėjo prie senųjų kaimo kapinaičių. Kaimo bendruomenės namų pašonėje, prie pylimo irgi tyvuliavo vanduo. Per uždarytus šliuzo vartus šniokšdamas jis krito į apačią, Vilhelmo kanalą. Panašų vaizdą lankupiškiai regėjo prieš keliolika metų, vasarą, po liūčių. „Dvi dienas turime ištverti – vėjas rimsta, gal ir vanduo atslūgs,– trečiadienį kalbėjo Lankupių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Irena Drungilienė. – Prieš gamtą nepapūsi – nusikaltome jai, o dabar reikia kęsti.“

Iš namų iriasi valtele
Ištvinusios Minijos bauginami arčiausiai jos gyvenantys žmonės ketvirtadienio ryte dar negalėjo laisviau atsikvėpti: per parą vanduo ties Priekule pakilo 4 cm, o ties Lankupiais – 6 cm. Stichinis vandens lygis ties Priekule – 560 cm, o ketvirtadienį jau buvo pakilęs 586 cm. Vėjas nurimęs, kritulių sumažėjo, bet Minija neskubėjo grįžti į savo vagą. Ketvirtadienį pranešta, jog Būdviečių kaime vanduo izoliavo Protnešių gatvės gyventojus.
Seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė nuolat palaiko ryšį su gyventojais apsemtuose kaimuose. Jau kelios dienos, kai vanduo įkalino Šilininkų kaimo gyventojus – vienam iš jų teko maisto nuvežti traktoriumi. „Savaitgalį į savo sodybą iš uostamiesčio atvykusį vyrą potvynis atskyrė nuo pasaulio – nebegalėjo išvykti į darbą. Iš pradžių jam buvo juokinga, bet kasdien prastėjant situacijai, žmogus suprato, kad juoko nėra – pasiūliau prašyti valtelės savininko, kad perkeltų“, – ketvirtadienį kalbėjo seniūnė.
Tokiu būdu su žemynu susisiekia broliai Antanas ir Petras Vaičiuliai iš Liaunų kaimo: apsemta teritorija iš namų valtele nusiiria iki Biržininkų, kur palikę savo automobilius. Ir savo žmonoms padeda nuvykti į darbą. Žvelgiant iš tos pusės atsiveria įspūdingas vaizdas – tarsi marios apsėmusios sodybas.
„Kasdien vis labiau semia, tačiau į namus vanduo dar nesiveržia, bet jeigu kils keliolika centimetrų, ateis ir į kambarius, – dėstė Liaunuose ūkininkaujantis Petras Vaičiulis. – Mums tai įprasta: per potvynius valtelė – nepamainoma susisiekimo priemonė.“ Keista, kad šioje vietoje planuojama statyti gyvenamuosius namus: kokia egzotika atsivertų naujakuriams… Vaičiuliai draugiški – stengiasi padėti senyviems, turintiems sveikatos bėdų kaimynams.
„Situacija nepatogi, bet valdoma – kritinių įvykių nepasitaikė, – teigė D. Bliūdžiuvienė. – Prireikus gyventojus iš apsemtų būstų laikinai apgyvendintume Lankupių bendruomenės namuose.“

Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.