Auksinių sutuoktuvių šviesoje – gargždiškių pedagogų šeima

Sukaktis
6 birželio, 2022
0

Sutuoktiniai Antanas ir Jadvyga įsitikinę, kad eiti bendru gyvenimo keliu daugiau nei 50 metų kartu jiems padėjo tarpusavio pagarba, supratimas.

Buvo 1972-ieji metai. Po slapta vykusios santuokos ceremonijos bažnyčioje jaunavedžiai išėjo susikibę už rankų. Jis ją apkabino, pakėlė ant rankų, apsuko ir tarė: „Dabar jau tu mano!“ Tai ne romano ištrauka, o viena iš romantiškiausių gargždiškių, ilgamečių švietimo įstaigų vadovų Antano ir Jadvygos JACIKŲ šeimyninio gyvenimo pradžios akimirkų. Šiai Dievo palaimintai santuokai – jau 50 metų. Sukvietę pačius artimiausius žmones auksinių vestuvių proga jie neseniai atnaujino įžadus Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.

Nuo mokyklos suolo
Paprašyti prisiminti savo meilės istoriją, Jacikai „Bangai“ pasakojo, kad ji užsimezgė dar mokyklos suole. „Jadvyga mokėsi Upynos vidurinėje mokykloje, Šilalės rajone. O aš atvykau iš Tauragės rajono mokyklėlės. Būsima žmona mokėsi viena klase žemiau. Buvo aktyvistė – ir dramos būrelyje, ir ansamblyje, ir šokių rateliuose – visur jos buvo pilna. O aš… toks nedrąsus. Vis nedrįsau ją pakalbinti. Be to, simpatizavau jai ne vienas, o dar ir klasės draugas“, – prisiminė Antanas.
Kai Jadvyga mokėsi 9 klasėje, avarijoje žuvo jos mama. „Stovėjau prie scenos ir žiūrėjau, kaip kiti šoka. Pati gedėjau. Tuomet ir priėjo Antanas, pasisiūlė mane palydėti namo, buvo 4 km nuo mokyklos. Taip ir prasidėjo mūsų draugystė“, – sakė Jadvyga.
Pasak jos, Antanas jai iš pradžių visai nepatiko, tuomet buvo mažo ūgio, tačiau labai gerai šoko, šį jo gebėjimą vertino visos merginos. „O man jis labai daug padėjo. Žuvus mamai, tėvas liko vienas, reikėjo prižiūrėti ūkį. Tekdavo pašerti gyvulius, pamelžti karves. Daržus sodinti, laistyti – Antanas visur gelbėdavo“, – šypsodamasi su dėkingumu prisimena Jadvyga. Baigęs mokyklą Antanas įstojo į Šiaulių pedagoginį universitetą, fizikos specialybę, o Jadvyga, kaip pašnekovas juokauja, jį atsivijo po metų – baigė mokyklą ir pasirinko ikimokyklinio ugdymo studijas Šiauliuose.

Po 7 metų draugystės
Baigę mokslus įsimylėjėliai nusprendė įteisinti savo santykius. Iki santuokos buvo išdraugavę daugiau nei 7 metus. „Man jau buvo 24 metai, tad reikėjo tuoktis, kitu atveju jau senmergė būčiau buvusi. Juk tuomet merginos tuokdavosi sulaukusios 20–21 metų“, – pastebėjo Jadvyga. „Tais metais susidegino Romas Kalanta, tokiu būdu protestuodamas prieš TSRS valdžią. Skaudus įvykis. Tačiau gyvenimas tęsėsi… mes susituokėme. Vestuvės buvo gana didelės – 100 žmonių, gausus buvo giminių, artimųjų būrys. O bažnytinė santuoka buvo paprasta, vyko slapta Varsėdžiuose“, – prisiminimų gijas pynė pašnekovė.
Antanas vėliau išėjo į kariuomenę, o Jadvyga liko jau besilaukianti. Kai vyras grįžo po tarnybos, jau džiaugėsi vyriausia dukra Skaidre, vėliau susilaukė ir Žydrės. Dabar auksinę santuoką švenčianti pora jau džiaugiasi ir keturiais anūkais: Ryčiu, Martynu, Gvidu ir Kamile. „Kai tuokėmės, negalvojau, kiek metų ir kaip gyvensime. Toli į ateitį neprojektavau, tačiau jau tada labai mylėjau Jadvygą“, – atvirai prisipažįsta Antanas, buvęs ilgametis Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius.

Nėra namų be dūmų
Sutuoktiniai sutartinai tvirtina, kad visko gyvenime būta: ir pykčių, ir nekalbadienių – nėra namų be dūmų. Juk būtų neįdomu ir gyventi, jei viskas plauktų vienodai. Jaunystėje karingesnė buvusi Jadvyga, o Antanas šiek tiek ramesnis, tačiau dabar esą situacija atvirkščia, greičiau užsiplieskia vyras. „Anksčiau aš galėjau nekalbėti supykusi ir savaitę, ir dvi, tačiau Antanas mokėdavo labai gražiai atsiprašyti. Būdavo pareinu iš darbo, o namuose primerkta rožių, padėta saldainių ar vyno butelis. Tačiau vis tiek šiaušdavausi“, – dabar jau su šypsena prisimena Jad-vyga, buvusi ilgametė Dovilų lopšelio-darželio „Kregždutė“ vadovė. Ir dabar ar Valentino diena, ar gimtadienis, ar vardadienis – vyras nepamiršta pasveikinti žmonos. „Vertinu Antaną už gebėjimą suprasti kitą, už pagarbą, meilę dukroms, didžiavimąsi jomis. Jis supratingas žmogus“, – gyvenimo bendrakeleivį, sutuoktinį Antaną giria Jadvyga. Šis taip pat jai negaili gražių žodžių, džiaugiasi tvarka namuose, žmonos meile ne tik šeimai, bet ir visiems artimiesiems, skleidžiama šiluma.
Tiek metų išlikti kartu, anot jų, padėjo ir tai, kad jie visur kartu: ar kelionės, ar giminių, draugų susibūrimai – po vieną nevaikščiojo.

Neeilinė proga susitikimui
Atnaujinti įžadus Dievo namuose auksinių vestuvių proga sutuoktiniai sakė norėję vien dėl to, kad amžius jau gražus, tad siekta suburti artimuosius, pasidžiaugti bendryste. Giminė plati, tačiau daug jau iškeliavusiųjų Anapilin. Antano dvi seserys šventėje negalėjo dalyvauti dėl sveikatos. Tačiau kas galėjo, atvyko su džiaugsmu. Dalyvavo net trys Jacikų pamergės iš vestuvių, vykusių prieš 50 metų! Buvo draugė, kuri ir anuomet jaunajai segė vainiką, buvo vyriausioji pamergė, kuri taip pat su vyru šiemet švenčia auksinių vestuvių sukaktį.
„Pradžioje galvojome apie kuklų paminėjimą, net svarstėme, ar tikrai mums to reikia. Tačiau dabar labai džiaugiamės savo pasirinkimu. Kai įžengėme į Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, kuri buvo nuostabiai išpuošta žvakėmis, apėmė ypatingi jausmai. Dabar šildo gražiausi prisiminimai“, – džiaugėsi pora, kuri su beveik 40 svečių būriu auksines vestuves vėliau atšventė Ežaičių kaime esančioje sodyboje „Klotilda“. Auksinių vestuvių proga įžadus atnaujinę Jacikai pasipuošė tais pačiais, tik atnaujintais auksiniais žiedais: „Abu nešiojame žiedus kasdien, niekad nenusiimame. Auksinėms vestuvėms neieškojome ir prabangių drabužių parduotuvėse. Proginių rūbų nuomos salone „Jolanta“ Gargžduose mums parinko šventinius, tokią ypatingą progą atitinkančius rūbus, o šukuosenos – taip pat vietos meistrų darbas“, – „Bangos“ redakcijoje vaišindami vestuviniais saldainiais šypsodamiesi kalbėjo laimingi sutuoktiniai.

Auksinės vestuvės ženklina kartu nugyventą pusę amžiaus. Ne veltui progos pavadinimą žymi auksas – šis taurusis metalas, kaip ir tiek metų besitęsianti santuoka, yra ypatingas. Census Bureau atliktas tyrimas rodo, kad vos 6 proc. susituokusių porų pasiekia šią sukaktį.
Santuokos įžadų atnaujinimas – ypatinga ceremonija bažnyčioje. Vėl stoti prieš altorių, kartu nugyvenus kelis dešimtmečius, neretai yra kur kas labiau jaudinanti akimirka nei tuomet, kai darai tai pirmąsyk. Du jauni, bendrą gyvenimą tik pradedantys žmonės švenčia savo startą. Jie tiesiog praneša pasauliui, kad yra pasiruošę kartu įveikti ilgą distanciją. Tik niekas nežino, kas iš to išeis. O štai švenčiantieji auksines vestuves lipa ant nugalėtojų pakylos atsiimti pelnyto apdovanojimo. Auksinių vestuvių proga dera dovanoti auksinius ar gintarinius papuošalus.