Kaistanti klimato krizė – išbandymas ir Savivaldybėms
Žaliausių savivaldybių reitinge Klaipėdos rajonas – 13-tas
Klimato kaitos padarinius jau išgyvename savo kailiu. Kaistantis oras, skurstanti biologinė įvairovė, didėjanti tarša sprendimų verčia ieškoti ne rytoj, o čia ir dabar. Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo sudarytas Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas, kuriame Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė 13-ąją vietą iš 60-ies. Pirmoje vietoje – Vilniaus miestas, antroje – Druskininkų savivaldybė, trečioje – Jonavos rajonas.
Puikus darbas
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas 13-ąją vietą iš 60-ies vertina kaip gerą rezultatą, puikų Savivaldybės darbą. „Be abejonės, visuomet norisi kuo geriau, bet dėl to ir vykdoma daug įvairių priemonių, kad šie rezultatai kasmet gerėtų. Kaip žinote, sudarinėjant Savivaldybių aplinkosaugos reitingą, buvo vertinami keli sektoriai – energetika, susisiekimas, statybos, atliekos, jų rūšiavimas. Pavyzdžiui, paimkime, kad ir pastarąjį sektorių. Mūsų šalis yra stipriai pažengusi atliekų rūšiavime, esame lyderiai, tad nieko nuostabaus, kad ir mūsų rajonas turi nemažai įvairių priemonių, padedančių tinkamai rūšiuoti ir perdirbti atliekas“, – dėstė meras.
Pasak jo, Klaipėdos rajone veikia 5 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės ir dar planuojama 1 aikštelę įrengti. „Visose šiose aikštelėse yra ir žaliųjų atliekų kompostavimo vietos, o, pavyzdžiui, kompostas yra dalijamas gyventojams. Iš komunalinio atliekų srauto atskirai renkamos ir pakuočių atliekos, kurios perrūšiuojamos ir dalis jų perdirbama bei naudojama pakartotinai. Klaipėdos rajone įrengta 40 pusiau požeminių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių. 2021 ir 2022 metais Klaipėdos rajono mokykloms vesta 40 pamokų apie atliekų rūšiavimą, tvarkymą. Pavasariais seniūnijose organizuojamos švaros – aplinkos tvarkymo talkos“, – vardijo B. Markauskas.
Surinks maisto atliekas
Klaipėdos rajono meras pasidžiaugė ir tuo, jog iš namų ūkių yra surenkami asbesto turintys gaminiai, vykdomas bešeimininkių įvairių atliekų ir padangų surinkimas. Nuo 2024 metų planuojamas atskiras maisto atliekų surinkimas iš gyventojų. Iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gauta ir dotacija bendriesiems maisto konteineriams įsigyti.
„Kalbant apie energetikos sektorių, Savivaldybė skyrė lėšų Viliaus Gaigalaičio globos namų, Gargždų ligoninės, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos, Vėžaičių mokyklos saulės elektrinėms įsigyti. Taip pat parengtas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros veiksmų planas, kuris šiuo metu yra pateiktas derinti Energetikos ministerijai. Pasirašyta gatvių ir kelių apšvietimo modernizacijos įgyvendinimo sutartis, pagal kurią šiuo metu esantys šviestuvai visame rajone bus pakeisti į LED šviestuvus“, – informavo B. Markauskas.
Daugiabučių renovacija, darnus teritorijų planavimas, infrastruktūros mokestis – tai dar vienas svarbus sektorius, kuris Klaipėdos rajonui leidžia eiti energijos taupymo keliu. Vyksta Klaipėdos rajono savivaldybės daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo programos įgyvendinimas, skirtas finansavimas daugiabučių namų administratoriams. Šios priemonės orientuotos skatinti daugiabučių renovaciją, kad būtų mažinamos energijos sąnaudos šildymui. Šiais metais įsigaliojo ir vadinamasis infrastruktūros plėtros mokestis, kurį mokės statytojai, o už šias lėšas bus įrengiama reikalinga infrastruktūra – dviračių takai, šaligatviai, nuotekų tinklai ir kita.
Yra kur tobulėti
Pavyzdžiui, Mažeikių rajonas reitinge užima 25-ąją vietą. Rajono mero patarėjas Virgilijus Radvilas sako, jog tai nėra prastas rodiklis, tačiau pasitempti tikrai yra kur ir stengiamasi tai daryti. „Paminėsiu keletą sričių, kuriose gerokai atsiliekame, tačiau imamės priemonių, kad situacija gerėtų. Viena tokių sričių – atliekos ir žiediškumas. <…> Tikimės iki 2025 m. Mažeikiuose įrengti modernią stambiųjų atliekų priėmimo, rūšiavimo aikštelę ir atliekų paruošimo pakartotiniam naudojimui regioninį centrą. Šiuo metu suplanuota, kad ir UAB „Telšių regioninis atliekų tvarkymo centras“ turi įrengti stambiųjų atliekų aikšteles Viekšniuose ir Sedoje. Atliekų rūšiavimui rajone sudaromos palankios sąlygos: mieste jau įrengta kone 50 rūšiavimui skirtų pusiau požeminių konteinerių aikštelių. Jų atsiras dar daugiau. Privačių valdų savininkams išdalyti rūšiavimui ir kompostavimui skirti konteineriai. Taip pat mieste pastatyti tekstilės surinkimo konteineriai“, – dėstė V. Radvilas.
Anot jo, vis didesnis dėmesys skiriamas visuomenės aplinkosauginiam sąmoningumui skatinti. Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektams, finansuojamiems Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, šiemet skirta 50 tūkst. eurų. Sulaukta daug paraiškų, šiuo metu vyksta jų vertinimas. Akcijos „Darom“ metu organizuotas kone dvi savaites trukęs konkursas „Darom 2022“, kurio tikslas – aktyvinti rajono gyventojus švarinti viešąsias erdves, sutvarkyti kuo didesnes teritorijas, surinkti kuo daugiau atliekų, jas surūšiuoti ir priduoti. Konkurso nugalėtojomis tapo 9 komandos, laimėjusios įvairios vertės keliones. Nacionaliniame miškasodyje Mažeikiuose susirinko apie 100 dalyvių – pavienių gyventojų, įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat ir Savivaldybės atstovų. Mažeikių miške kone 4 ha plote pasodinta apie 20 tūkst. pušų sodinukų.
Kaip silpna sritis Mažeikių rajone identifikuotas klimato kaitos valdymas, politikos formavimas šioje srityje. Tačiau yra puikių pasiekimų energetikos, vandentvarkos ir kai kuriose kitose aplinkosaugos srityse.
Įvertinimas nustebino
29-ta – šią vietą užėmė Plungės rajono savivaldybė. Meras Audrius Klišonis „Bangai“ sakė, jog vienintelis nustebinęs rodiklis – aplinkosauginis sąmoningumas, iš kurio Plungės rajono savivaldybė gavo labai nedidelį įvertinimą. „Arba mes nesugebėjome iškomunikuoti, ką darome, arba buvome ne taip suprasti. Gyventojai aktyviai prisideda prie aplinkos tvarkymo projektų, dalyvauja „Darom“ akcijose. Nevyriausybinė organizacija Plungės Rotary klubas, kurio narys esu pats, savo pajėgomis, be valstybės ar Savivaldybės prisidėjimo išvalė Babrungo upę, jos prieigas“, – pasakojo A. Klišonis. Meras įsitikinęs, jei ne žemas įvertinimas aplinkosauginio sąmoningumo, Plungės rajono savivaldybė būtų gerokai aukštesnėje pozicijoje, nes visos kitos sritys gana konkurencingos. Pavyzdžiui, vandens kokybė ypač gera.
Daug dėmesio upėms
Kretingos rajono savivaldybė atsidūrė reitingo 45-ojoje pozicijoje. Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, jog viena iš aplinkosaugos krypčių, kuriai Kretingos rajone pastaruoju metu skiriama daugiausia dėmesio – natūralios rajono upių būklės atstatymas. Šiuo metu vykdomas Salanto upės Salantų užtvankos demontavimo projektas, rengiamas Tenžės upės senosios vagos atstatymo projektas ir kt. „Daug dėmesio skiriame ir investicijoms į atsinaujinančias energetikos priemones. Įrengiamos saulės elektrinės ant viešųjų pastatų, esant poreikiui, naudojamasi ir nutolusiais saulės elektrinių parkais, taip pat ieškome sklypo nuosavo saulės elektrinių parko statyboms rajone. Investuojame ir į Kretingos miesto gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimą, nuo pernai gerokai daugiau dėmesio skiriame rūšiavimo skatinimui, visuomenės švietimui, taip pat deramės su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru dėl naujos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės įrengimo Salantuose ir kt.“, – dėstė A. Kalnius.
Anot jo, dar viena iš Kretingos rajono problemų aplinkosaugos srityje – viešojo transporto sistemos būklė: „Tačiau čia būtina konstatuoti, kad nedidelėms savivaldybėms savo jėgomis pasiekti reikšmingų pokyčių šioje srityje tikrai nepavyks. Čia reikalinga ir kryptinga valstybės politika, ir finansavimas.“
KOMENTARAS
„Darome nemažai, kad būtume kuo draugiškesnė aplinkai Savivaldybė. Tikiuosi ir tikiu, kad visos šios priemonės yra reikalingos ir naudingos. Turime suprasti, kad privalome rūpintis aplinka, kurioje gyvename, nes tik nuo mūsų visų veiksmų priklauso gyvenimo kokybė“, – įsitikinęs Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
