Grasinimas
Humoreska
Policininkai gavo pranešimą apie smurtą šeimoje. Nuvykę įvykio vieton jie kiek nustebo – butas erdvus ir prabangus, šeimininkai tvarkingi ir blaivūs. Grumtynių pėdsakų nėra, peiliai nesimėto, indų šukių nesimato.
– Kas gi čia įvyko? – paklausė policininkas.
– Jis man grasino, – bedė pirštu žmona į tylintį vyrą.
Daugiau klausimų nebekilo, vyrui rankas užlaužė ir palydėjo į policijos automobilį. Nuvežus į areštinę prasikaltėlį apklausė tyrėjas. Jis išvardijo kaltinamojo teises, gresiančias nuobaudas ir šiaip dėl formalumo, nes taip reikalauja įstatymas, paprašė nuoširdaus prisipažinimo.
– Aš su savo žmona jau trisdešimt metų kartu, – pradėjo kalbėti apkaltintas šeimos vyras. – Pats vadovauju įmonei, o žmona, turinti lyderio savybių, tvarkosi namuose. Ji man tiksliai pasako, kur eiti, ką nuveikti, šiukštu nepasukti kairėn ir taip toliau. Vienu žodžiu, man nereikia net galvos sukti, užtenka tik komandas vykdyti. Mane toks gyvenimo būdas visiškai tenkina ir aš už tai atsidėkodamas žmoną vadinu „mano mielu šviesoforu“. Jai tai patinka ir mudu puikiai sutariame.
– Tai kas gi dabar nutiko? – nustebęs klausia tyrėjas.
– Ji šiandien pirmą kartą per bendro gyvenimo metus pareikalavo to, ko aš nė prie geriausių norų negaliu įvykdyti, – sudrėko vyro akys ir jis tęsė toliau: – Matote, mano specialybė – elektrikas, tebūnie prakeikta ta akimirka, kai kalbėdamas su žmona kvailai pajuokavau: „Nutilk, o tai atjungsiu.“
Algimantas VAŠKYS
