Šeimininkai

Gyventojų širdis atgaivino Gargždų miesto jubiliejinio gimtadienio programa, kuri buvo išties turtinga, kartu edukuojanti. Džiaugiuosi, kad nebuvo nueita absoliutaus pataikavimo žiūrovui keliu.

„Esu savo žodžio šeimininkas – noriu jį duodu, noriu – atsiimu“, – šią frazę kažkada yra ištaręs Vaclovas Dačkauskas, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės meras, dabar – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys. Nors žodžiai buvo ištarti seniai, panašu, jog pastarieji tampa politikų klasika. Štai premjerė Ingrida Šimonytė, nors tvirtino, jei Seimas neras valios persikrauti, po NATO susitikimo ji esą pateiks prašymą atsistatydinti. Tačiau jau aišku, kad nebus nei Seimo priešlaikinių rinkimų, nei premjerės atsistatydinimo. Tikri savo žodžio šeimininkai!
Akivaizdu viena, kad nuo užvirusio politinio šaršalo premjerė, tikriausiai, norėtų pailsėti. Geriausia – atostogų. Bet užimant tokius postus sudėtinga tam rasti laiką. Tačiau skelbiama, kad dauguma lietuvių atostogas jau susiplanavo. Vienam žmogui savaitės poilsiui skiria nuo 500 iki 1000 Eur. Populiariausia atostogų kryptis, kur palankiausiai vertinamas kokybės ir kainos santykis, Turkija. Antroje vietoje – Lenkija. Pagaliau lietuviai atranda savo kaimynės miestus, gamtą.
Laukiant atostogų Klaipėdos rajono gyventojų širdis atgaivino Gargždų miesto jubiliejinio gimtadienio programa, kuri buvo išties turtinga, kartu edukuojanti. Džiaugiuosi, kad nebuvo nueita absoliutaus pataikavimo žiūrovui keliu, kai sceną užvaldo koks nors ne itin aukšto kultūrinio lygmens šlagerių karalius, o žiūrovų minia ošia: nesuprasi, ar nuo muzikos ritmų, ar nuo padauginto alkoholio kiekio. Šįkart, manau, programa buvo visapusiška, atliepianti šūkį „Įkvėpti istorijos“, ne veltui atvykusiuosius pasitiko ir Gargždų krašto muziejaus kolektyvo inscenizuota muitinė, ir įsikūrę kuršiai, kurie pristatė Pilsots žemę. Didžiojoje scenoje pasirodžius valstybiniam ansambliui „Lietuva“ ne vienam iš pasididžiavimo jausmo akyse suspindo ašaros. Ką jau bekalbėti apie naujai suskambusį neoficialų Gargždų miesto himną „Gargždai – mano miestas“, jį dainuoja Milda Šeškevičienė ir Erika Kripienė, dainą modernizavo klaipėdietis muzikas Ramūnas Tamošauskas. Žinoma, užkeltą kultūros kartelę ne visi įveikia, tad nieko nuostabaus, kad dalis žiūrovų skirstėsi šeštadienio pagrindiniam renginiui, koncertams dar net nepasibaigus. Aišku, oras taip pat nelepino, džiaugėsi tie, kurie vilkėjo žiemines striukes.
Gargždų jubiliejaus svečiai vertino ne tik programą, bet ir infrastruktūrą. O Gargždų miesto parke ji keičiasi! Nauji šviestuvai, takai džiugina. Tačiau jaunos mamos atkreipė dėmesį į takų dangą prie planuojamos vaikų žaidimų aikštelės – pastaroji akmenuota. „Turbūt sumaniusieji neturi mažų vaikų, nepagalvoja, kaip būtų skaudu, jei mažas vaikas bėgdamas prie sūpuoklių sukluptų. Danga visoje aikštelėje turėtų būti kuo saugesnė mažiesiems lankytojams. Mums svarbu ne tik grožis, o prioritetas yra saugumas. Grožio – „teletabių kalnelių“ – jau turime prie Gargždų PSPC – užtenka per akis“, – replikavo gargždiškės. Pati savo akimis mačiau, kad anksčiau vietomis nauji parko šviestuvai, tiltelis jau buvo aprūdiję, nusigramdę, tačiau dabar viskas kosmetiškai sutvarkyta. Kyla klausimų dėl kokybės… Tie, kurie tikrins atliktus darbus, turėtų būti itin akyli.
Gargždai – miestas, kuriame gyventi gera, tad būkime jo šeimininkais, kuriems ne tas pats, kaip atrodo parkas, ne tas pats, kaip vystoma infrastruktūra, ne tas pats, koks mūsų kiemas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių