Aktyvi moksleivė – nauja gimnazijos prezidentė ir LMS GMSIC pirmininkė
Vieniems mokiniams užtenka ir ugdymo įstaigos suteiktų darbų gausos, o kiti renkasi patys prisidėti prie ugdymo atmosferos švietimo bendruomenėje. Sunkumų nepabijojusi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos moksleivė Areta Petrauskaitė išsikėlė sau du tikslus – tapti mokyklos prezidente ir Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų mokinių savivaldų informavimo centro pirmininke (LMS GMSIC), abi šias pozicijas sėkmingai ir užėmė. „Jaunimo erdvė“ teiraujasi, kaip sekėsi kandidatuoti ir kokius tikslus išsikėlė ateičiai.
– Kodėl nutarei kandidatuoti ir į prezidentes gimnazijoje, ir į pirmininkes LMS? Ar tikėjaisi laimėti abejus rinkimus?
– Kandidatuodama nesitikėjau užimti abiejų pozicijų. Dėl tapimo pirmininke kaip ir viskas buvo aišku, tam jau buvau pasiruošusi nuo pavasario, o dalyvauti gimnazijos prezidento rinkimuose nusprendžiau gana spontaniškai – paskatinta draugų pagalvojau, kad reikėtų išmėginti ir tokią galimybę. Dėl laimėjimo turėjau dvejonių, nebuvau tvirtai įsitikinusi, kad nugalėsiu, bet labiau mėgavausi ir ruošiausi rinkiminiam laikotarpiui ir nelabai galvojau apie tai, kam atiteks prezidento postas, tą stresą pasilikau sau rinkimų dienai.
– Kokios buvo draugų, šeimos reakcijos, kai pranešei apie kandidatavimą ir kai laimėjai?
– Kadangi draugai patys skatino kandidatuoti, jiems didelio šoko ar nuostabos nebuvo bei procese artėjant link rinkimų dienos, jie visados rodė didelį palaikymą, o nugalėjus – džiaugsmą ir pasitikėjimą manimi naujame poste. Su šeima buvo kiek kitaip, apie kandidatūrą jie nežinojo iki tol, kol pamatė plakatų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių prezidentūros „Facebook“ puslapyje, bet nuo tos akimirkos palaikė bei visada primindavo, kad ir kaip viskas nusiseks, vis vien bus ko pasisemti ateičiai.
– Kaip sekėsi „rinkiminis“ laikotarpis?
– Negaliu įvardinti, kokias emocijas jis sukėlė, bet apskritai buvo labai smagus laikotarpis. Aišku, kartais būdavo streso, kaip viską geriau pateikti, kad iškart viskas būtų aišku. Gaila, jog dėl ekstremalios situacijos negalėjo įvykti debatai, kurie tikrai būtų pravertę ir mokiniai būtų geriau susipažinę su mūsų tikslais ir pozicijomis, bet viskas vyko sklandžiai.
– Kokias problemas, kandidatuodama į prezidentes, įžvelgi gimnazijoje?
– Didžiausia problema man pasirodė komunikacijos trūkumas tarp moksleivių, prezidentūros ir administracijos. Pirmas tikslas, kurį sau išsikėliau, – reikia šią spragą tvarkyti, kad pradėtų kurtis tvirtesnis ryšys bendruomenėje ir į problemų sprendimą būtų skatinami įsitraukti kuo daugiau moksleivių, nes aišku, kad už mokyklos mikroklimatą atsakingi esame kiekvienas iš mūsų. Žinoma, buvo ir kitokių problemų. Pavyzdžiui, moksleiviai nelabai supranta, kas yra prezidentūra ir kokios jos funkcijos, tai norėtųsi pradėti garsinti savivaldos reikšmę ir pareigas, sukurti tokią atmosferą, kad kiekvienas gimnazijos bendruomenės narys nebijotų kreiptis į mus ieškodamas problemos sprendimo ar tiesiog turėdamas kokį klausimą ar idėją gimnazijai. Taip pat man norėjosi, kad būtų skatinamas mokinių kūrybiškumas, įvairesni renginiai, kai mums tai leis COVID-19, bei, žinoma, kad būtų išlaikytos tradicijos mokykloje.
– Kokius tikslus išsikėlei siekdama tapti primininke?
– Skaičiuoju trečius metus kaip LMS savanorė, teko pabuvoti įvairiuose komitetuose ir net metinės programos koordinatore, tai pasisėmusi įvairiausių patirčių pagalvojau, kad gal reikėtų save pamėginti truputėlį labiau „paspausti“ ir taip nusprendžiau tapti pirmininke. Išsikėliau labai paprastus tikslus: komandos stiprinimas, bendravimo gerinimas su mokinių savivaldomis, norėčiau, kad daugiau moksleivių sužinotų, kas yra LMS ir kokia jo veikla. Taip gal net pavyktų papildyti padalinio gretas.
– Kaip planuoji suspėti su veiklų gausa?
– Kitų popamokinių veiklų neturiu, tad esu susidariusi planą, kurio laikausi bei visada planuoju laiką, neatidėlioju darbų arba bent stengiuosi to nedaryti, tad nemanau, kad kils kokių nors sunkumų ateityje.
Kalbėjosi Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
