Ampulė

Humoreska

Onai įkyrėjo jos vyro besaikis girtavimas.

– Antanai, reikėtų liautis girtuokliavus, gal sakau, užsikoduotum?

– Kodėl gi ne, pabandom, – nesipriešino Antanas ir išvyko miestan.

Grįžo užsikodavęs, bet gėrė kaip ir anksčiau. Žmona iškentėjo dvi savaites ir, nematydama jokių pokyčių, nedrąsiai paklausė:

– Klausyk, o kokį tu kodą pasirinkai?

– Spėk.

– Gal, sakau, – Da Vinčio?

– Kas čia per kodas?

– Nežinau, bet kiek girdėjau, labai populiarus, net knygas apie jį rašo.

– Aš pasirinkau dar populiaresnį, – didžiuojasi sutuoktinis, – 383.

– Ar tu durnas, tai – mūsų laiptinės durų kodas. Tave bet kas atkoduoja, todėl ir nesiliauji gėręs. Gal geriau įsisiūk ampulę.

– Kodėl gi ne, pabandom, – nesipriešino Antanas ir išvyko miestan.

Grįžo su ampule, bet gėrė kaip ir anksčiau. Žmona iškentėjo dvi savaites ir, nematydama jokių pokyčių, nedrąsiai paklausė:

– Papasakok man, kaip ten buvo su ta ampule, ar tau tikrai įsiuvo, kodėl ji nesuveikė?

– Kai aš nuvykau pas daktarus ir paprašiau man įsiūti ampulę, jie pradėjo vardinti, kas kiek kainuos. Ampulė – šimtas, anesteziologui – šimtas, chirurgui – trys šimtai, o kur dar už palatą ir maitinimą. Tad aš nusipirkau tik ampulę ir pats įsisiuvau.

– O, Dieve, kiek tu prisikentėjai, – susiima už galvos Ona. – Ir kur tu ją įsiuvai?

– Į švarką.

– Negali būti? – netiki Ona ir lekia kambarin patikrinti.

Grįžta šįkart jau stipriai įpykusi:

– Na, tavo ir protas – į švarką tai į švarką, bet kodėl į išeiginį? Rytoj eisime į balių pas Vasiliauskus, užsivilksi išeiginį kostiumą, ir kas gausis? Ištisai laki, o rytoj nebegersi, visi pamanys, kad kompanija nepatinka. Neturėsiu kur akių dėti.

Algimantas VAŠKYS