Anekdotai

Privačios dailės kolekcijos savininkas su pasididžiavimu pristato paveikslus:

– Šitas – Rubenso, anas – Vincento van Gogo, tie abu priklauso Pikaso…

– Nesuprantu, ko čia taip reikia girtis, jei nė vieno nuosavo paveikslo neturi? – murma vienas iš lankytojų.

————————————-

– Nebesuprasi, kiek tiems daktarams ir beduoti.

– Tai kas nutiko?

– Vakar nuėjau pas daktarą pasitikrinti sveikatos.

– O jis pasakė, kad neturi laiko?

– Ne, priešingai, skyrė man visą pusvalandį, nuodugniai apžiūrėjo, išklausinėjo, tad aš atsidėkodamas daviau jam šimtą eurų.

– Ir ką jis?

– Atstūmė mano šimtinę sakydamas: „Prasti jūsų popieriai, Vasiliauskai.“

—————————————

Peilis susipažino su šakute ir klausia jos:

– Iš kur tu?

– Iš krašto apsaugos sistemos.

– Brangioji, gal einame pasimylėti, kol karas neprasidėjo?

– Negaliu, – kažkodėl gelsvai nurausta šakutė. – Kol vyksta tyrimas, aš esu nenaudojama.

– Suprantu, – peilis šįkart atidžiau nužvelgė pašnekovę, – tau kažkas su kepenimis?

– Ką čia nusišneki? – užsiplieskia šakutė. – Man – ne gelta, aš – auksinė.

– Tai kam tie tyrimai?

– Prabai nustatyti.

Algimantas VAŠKYS