Anekdotai

Pirmadienis. Lietuvių kalbos ir literatūros pamoka.

– O dabar, vaikučiai, parašykite, kaip praleidote savaitgalį, – skiria užduotį mokytoja.

Po pusvalandžio vaikai paduoda prirašytus lapus, tik Kloikų Petriukas – tuščią.

– Kodėl? – nustemba mokytoja.

– Jeigu aš praleidinėju pamokas, tai dar nereiškia, kad praleidžiu ir savaitgalius, – paaiškina Petriukas.

—————————————-

Akcizas Kloika paskambino į policiją ir pranešė, kad išvogė jo sandėliuką. Įvykio vieton atvykę kriminalistai įsilaužimo žymių nerado ir teiraujasi, kas pavogta.

– Išnešė pusę maišelio raugintų kopūstų – pradeda vardinti Kloika, – bet anie pernykščiai buvo, galima sakyti, jau prasmirdę. Nerandu sulūžusio grėblio ir dėžės supuvusių obuolių – vis neprisiruošiau išmesti. Taip sakant, nieko gero.

– Tai ko Jūs mus išsikvietėte, gaištame laiką be reikalo? – piktinasi pareigūnai. – Durys neišlaužtos, spyna vietoje, išnešti daiktai – beverčiai.

– Būtent, kad beverčiai, – pritaria jiems Kloika. – Norėjau iš anksto jus perspėti, kad ateityje nebesigaišintumėte – kai rasite, man nebevežkite.

——————————————

– Ką čia sugalvojai? – klausia Plesticida, užtikusi pusnuogį Akcizą Kloiką, stovintį prieš pravertą drabužių spintą.

– Nusprendžiau stoti į partiją, tik nežinau, kaip rengtis, gal patartum.

– Jeigu eisi pas socialdemokratus, vilkis raudoną švarką. Jeigu draugausi su liberalais, tiks mėlynas kostiumas.

– Aš irgi taip mąstau, – pritaria Kloika, – tik kad neturiu nei švarko raudono, nei kostiumo mėlyno. Gal, sakau, savo partiją kurti?

– Labai geras sprendimas. Gali iškart toks ir eiti.

Algimantas VAŠKYS