Antroji pakopa: ateities pakopa?
Kas keičia arklius perkėloje? Mūsų Seimas ar Vyriausybė bet kurioje kadencijoje, nepaisant kokia bebūtų dauguma – kairieji ar dešinieji – perkėloje vienokiais ar kitokiais svarbiais žmonėms klausimais visgi klumpa ne kartą. Tai kodėl paskui stebimės, kad visuomenės pasitikėjimas šiomis svarbiausiomis šalies institucijomis nuolat ritasi žemyn?
Štai šiomis dienomis Seimas pritarė Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kuriomis sutarta nuo 2026 m. keisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemą. Lyg ir turėtume džiūgauti, bet džiaugsmo šūksnis kažkur galugerklėje užstringa. Jau labai sunku patikėti viltingais šių pakeitimų paaiškinimais: esą pagal priimtus pakeitimus antroji pensijų kaupimo pakopa bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Tai kokius saliamoniškus sprendimus priėmė mūsų išrinktieji? Ir kodėl auksinės mintys pribręsta tik tada, kai kažkokia visuomenės dalis vėl būna apvilta? Kodėl vėl patikėję gražiais pažadais, kurie buvo be atvangos žarstomi tuo laiku, kai prieš kelerius metus vyko antrosios pensijų pakopos propaganda, žmonės lieka it musę kandę? Deja, šie klausimai yra tik retoriniai. Jie niekados neturės išsamių atsakymų, nes taip jau įprasta, kad pas mus visos šiukšlės po kilimu sušluojamos. Ir mums lieka tik spėlioti, kad galimai kažkas iš to pasipelnė, o dabar atėjo laikas šiek tiek atleisti antrosios pensijų pakopos varžtelius… Tai štai šiomis dienomis skleidžiama geroji žinia, kaip parlamentas nutiesė esą šviesesnį antrosios pensijų pakopos kelią. Pranešama, kad Seimas nusprendė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Pokyčiais įtvirtintas savanoriškas kaupimo modelis, t. y. automatinis įtraukimas kas trejus metus pakeistas nuolatiniu kvietimu savanoriškai kaupti ir visuomenės informavimu apie kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galimybes.
Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Seimas taip pat sutarė dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Pasitraukti iš kaupimo gyventojai turės galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Nusprendusiems toliau kaupti antrojoje pakopoje bus sudaryta galimybė pasirinkti optimalų įmokų dydį, o prireikus – jas stabdyti. Sudarytos ir lankstesnės galimybės atsiimti sukauptas lėšas. Kai perskaitai šiuos Seime priimtus pakeitimus, atrodo turėtum atsikvėpti: kaupiantiesiems antrojoje pakopoje lyg ir užtikrinamos solidesnės pensijos ateitis. Bet, kaip sakoma, velnias slypi detalėse. Todėl teksto pradžioje minėtas džiaugsmingas šūktelėjimas dėl tokių saliamoniškų Seimo sprendimų ir neišsprūsta, lieka kažkokia karti abejonė dėl tos mūsų gražios ateities, kai sulauksime amžėjimo meto. Štai Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šiuo klausimu mums neploja katučių – priešingai, piešia niūrias prognozes. Naujausiose rekomendacijose Lietuvai pasiųstas stiprus pavojaus signalas, konstatavus, kad mūsų šalis ateityje „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“. EK tiesiai šviesiai ragina Lietuvą stiprinti kapitalo rinkas, skatinti finansinių paslaugų konkurenciją ir stiprinti antrąją pensijų pakopą – konkrečiai įvardindama automatinį įtraukimą, kaip priemonę skatinti gyventojų dalyvavimui. Kodėl? Nes tai nėra vien didesnis finansinis stabilumas Lietuvos piliečiams, bet ir investicijų į strategines šalies sritis – gynybą, energetiką, inovacijas – šaltinis.
Ekspertų teigimu, Lietuvos Vyriausybė renkasi kelią prieš srovę – ne prieš hipotetinę, retorinę ar ideologinę, bet prieš ekonominės logikos srovę. Pensijų kaupimo skatinimo mechanizmai keičiami atgrasymo priemonėmis – suteikiamos galimybės bet kada pasitraukti iš sistemos, stabdyti įmokas, išsiimti sukauptas lėšas.
„Kitaip tariant, daryti viską, kad žmogus liktų be nieko tada, kai jam paramos ir saugumo reikės labiausiai. Argumentas „suteikime žmonėms daugiau laisvės“ iš esmės reiškia „leiskime žmonėms padaryti klaidą, bet taip, kad paskui niekas nebūtų už tai atsakingas“. Tai nėra nei laisvė, nei atsakomybė. Tai – institucionalizuotas atsitraukimas nuo valstybės pareigos rūpintis ilgalaikiu piliečių socialiniu saugumu ir šalies fiskaline sveikata“, – komentuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
Nežinau, kuo pasitikėti galime mes: juk esame ne ekspertai, ne analitikai. Mums tokioje permainų maišalynėje net sunku pasidaryti išvadas, priimti racionalų sprendimą dėl tos antrosios pensijų pakopos. Viena aišku, kad ateityje kiekvienas savo kailiu eilinį kartą patirsime neeilinių „pataisų“ naštą.
