Ar jau pakorėte?

Socialiniuose tinkluose įvairūs gyvenimo būdo mokytojai (?) nuolat moko pakantumo, atlaidumo, draugiškumo, dėmesio vienas kitam. Po šiais pamokymais pasipila idiliški sekėjų komentarai: kaip tai esą miela, nuostabu, gražu.
Norisi tikėti, kad minėti komentatoriai tikrai ir yra tokie geranoriški žmonės, kaip ir jų komentarai. Tačiau socialiniuose tinkluose atidžiau įsižiūrėjęs tas pačias pavardes kartais randi jau kituose kontekstuose: tų pačių žmonių, ką tik suokusių apie gėrį, komentarai prie kai kurių kitų temų yra pilni pagiežos, paniekos, pykčio kitam. Galbūt kitaip mąstančiam, galbūt paklydusiam, galbūt ir nusižengusiam, bet juk visgi žmogui. Daugiau tikro rūpesčio išreiškiame paklydusiam katinui nei atlaidumo suklydusiam žmogui.
Praėjusį šeštadienį vykusioje jaunimo šventėje „Vienu ritmu“ diskusijoje itin aktualia tema „Baimė suklysti prieš drąsą bandyti“ dalyvavęs „Youtube“ turinio kūrėjas, per 72 tūkst. sekėjų turintis „streameris“, „Svarbeuse dariti“ įkūrėjas Simas Anužis, beje, gimęs ir augęs Plikiuose, sakė, kad paauglystėje neišvengė patyčių. Tačiau anksčiau tas, kuris tyčiodavosi, turėdavo išdrįsti tai pasakyti į akis, toks „draugas“ buvo žinomas. Dabar klestint socialinių tinklų „gėriui“ pasityčiojimai dažniausiai slepiasi po anonimiškumo kauke. Todėl tos patyčios yra itin agresyvios, nuolatinės, nes beveik nėra būdų paveikti, sustabdyti tokius komentatorius. Klaiki realybė, kuri klaikiai laužo net žmonių likimus. Minėtos diskusijos dalyviai optimistine linkme budino jaunimo sąmonę, skatino įveikti savo baimes, nebijoti klysti ir vėl bandyti. Galvojau, ar šiais laikais, nors ir turiu ilgametę socialaus, visuomeniško gyvenimo patirtį, jei suklysčiau, jei dėl kažko nusižengčiau, ar sugebėčiau būti tvirta, atsparia visuotinėms patyčioms, pasmerkimui socialiniuose tinkluose? Juk ten vykdomi linčo teismai be jokio pamąstymo, aklai tikint, kas, ką sakė, girdėjo, kažkur skaitė. O kad dažnokai žmonės net reikalo esmės nesupranta, net nesuvokia, tai jau smulkmena: juk svarbu neatsilikti nuo bendro smerkiančiųjų choro.
Štai nei juoktis, nei verkti: šiomis dienomis kažkuris Klaipėdos rajono savivaldybės specialistas išsiuntė iš savo darbo pašto Lietuvos savivaldybių asociacijai pasiūlymą dėl spūsčių mokesčio, remiantis ES direktyva. Anei su meru, anei su Administracijos direktoriumi, anei su skyriaus vedėju nesuderinęs. Toks klausimas visai nebuvo svarstytas Savivaldybėje, tuo labiau Taryboje. Nežinia, kas to žmogaus galvoje darėsi, kai jis taip pasielgė, gal jo kas paprašė, gal kam buvo naudinga inspiruoti tokį veiksmą? Kaip ten buvo iš tikrųjų, vargu, ar sužinosime, bet koks šaršalas kilo po to! Visa Sendvario, kur didžiausios spūstys, socialinių tinklų komentatorių kariauna sukilo: oho, kokių ten epitetų buvo papilta, nepaisant to, kad Savivaldybė paaiškino esant nesusipratimą, darbuotojo klaidą. Na, va, pabandyk suklysti, pabandyk tai padaryti net iš neapdairumo ir še tau – pajusi savo kailiu, ką tai reiškia, kokie esame pagiežingi, kokie esame griežti kitų žmonių neapgalvotiems poelgiams. Nesakau, kad tą Savivaldybės darbuotoją, kuris pasielgė nei į tvorą, nei į mietą, reikia per galvelę paglostyti. Ko gero, čia ir nekompetencijos, ne tik blaivaus mąstymo stoka. Ir ne tik to mūsų Savivaldybės darbuotojo, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovo, kuris aklai išleido žinią į viešumą, o nepatikrino to laiško realaus pagrindo. Tačiau tas nei šiaip, nei taip sukurptas laiškas nebuvo vertas sukelti tokį sujudimą „ant visos Lietuvos“. Tai buvo puikus masalas nacionalinėms televizijoms, kurios pastaruoju metu nusistekenusios vis tą patį politinį marmalą per žinias rodydamos, pasigardžiuodamos griebė naują, bet „feikinę“ temą. Televizijos vystė rimtais veidais tą temą, rodė per žinias lyg kokią tikrą naujieną, tik pabaigoje pridurdamos, kad tokios spūsčių mokesčių iniciatyvos nesvarstė nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei Lietuvos savivaldybių asociacija. Tačiau reporteriai griežtu tonu, taip pat kaip ir socialinių tinklų komentatoriai klausė, ar jau nubaustas tas Savivaldybės darbuotojas? Reporteriai ekrane spaudė merą atsakyti, kokia bus bausmė, o socialiniuose tinkluose komentatoriai jau siūlė vieną už kitą baisesnes nuobaudas ir nieko nelaukdami baudė patys: reikia nedelsiant išmesti tokį darbuotoją iš darbo. Jeigu dar kas būtų šiek tiek daugiau alyvos papylęs ir taip jau pikto įkarščio kupinoje socialinių tinklų komentatorių rašliavoje, ko gero, net būtų nuskambėję: ar jau pakorėte?.. Štai tokie verdiktai be jokio žodžio suteikimo kaltinamajam.
Paauglystėje baisėdamasi skaitydavau knygose, kaip viduramžiais ne tik varu varomi, bet ir savo noru žmonės rinkdavosi į miesto aikštes žiūrėti mirties bausmės įvykdymo. Dabar tokioje socialinių tinklų, medijų „aikštėje“ galime atsidurti kiekvienas. Tad į diskusijos temą „Baimė suklysti prieš drąsą bandyti“ neturiu drąsaus atsakymo.