Apie meilę rapsams – per mokslininko gimtadienį
(Iš kairės) dr. D. Karčauskienė, Vėžaičių filialo mokslo darbuotoja dr. Dalia Ambrazaitienė ir buvęs filialo direktorius Vytautas Knašys.
Buvusiam Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Vėžaičių filialo direktoriui dr. Stasiui Bernotui gegužės 31 d. būtų sukakę 60 metų. Gražiausius savo gyvenimo metus paskyręs mokslui, rapsų auginimo technologijai kurti, daugiausia šioje srityje nuveikė dirbdamas Vėžaičiuose. Čia ir pasiliko amžiams. Paminėdamas mokslininko gimimo sukakties metines, filialo kolektyvas surengė seminarą apie rapsų auginimo ir tyrimų raidą Lietuvoje, patirtį ir perspektyvas.
Atminimo puokštė
Į seminarą Vėžaičiuose atvyko ne tik filialo kolektyvas – ir LAMMC direktorius akademikas Zenonas Dabkevičius, Žemdirbystės instituto darbuotojai, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, Klaipėdos ir kaimyninių rajonų žemės ūkio skyrių vedėjai, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai, ūkininkai, buvę mokslo draugai, bendradarbiai, artimieji.
Lyrinėje įžangoje Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė, gerai pažinojusi šviesaus atminimo S. Bernotą, kalbėjo: „Žmogus lieka savo darbuose, mūsų prisiminimuose ir jausmuose. Jis mokėjo daug eilėraščių, mėgo teatrą.“ Tarsi atsakas skambėjo jaunųjų kanklininkų melodijos, vėžaitiškės šokėjos savo šokiais bylojo, jog gyvenimas sūkuringas, daugiabriaunis…
S. Bernotas buvo aistringas sportininkas: sunkiojoje atletikoje – didžiausi pasiekimai: ne kartą tapo Europos sunkiosios atletikos čempionu (senjorų kategorijoje), kartą – pasaulio. Mokslininko pomėgis – ir stalo tenisas. Jis mokėjo dirbti ir ilsėtis.
Renginį pradėjusi Vėžaičių filialo direktorė dr. Danutė Karčauskienė kalbėjo, jog dabar geltonuoja žieminių rapsų laukai. Simboliškai šiame fone surengtas seminaras buvusio direktoriaus dr. S. Bernoto 60-osioms gimimo metinėms paminėti. Beveik prieš 5 metus išėjusiojo atminimui konferencijų salėje žydėjo rapsų puokštė.
Pasak dr. D. Karčauskienės, dr. S. Bernotas, su kitais mokslininkais kurdamas rapsų auginimo technologiją, atliko daug tyrimų. Jie sugulė moksliniuose leidiniuose, straipsniuose. Jis skaitė pranešimus ūkininkams, bendradarbiavo su užsieniečiais rapsų auginimo srityje.
Gyvenimas – žemės ūkio mokslui
Akademikas Z. Dabkevičius pasidžiaugė Vėžaičių miesteliu, jaunųjų vėžaitiškių koncertu. Jis pastebėjo, jog mokslininkų pastatas jiems tapo per didelis – priėmė verslą, bendruomenę. Svečias priminė, jog rūgščių dirvožemių problemas geriausiai žino ir jas sprendžia šis filialas, kuriame dirba 8 mokslo darbuotojai ir 3 jauni doktorantai. Jis palinkėjo, kad čia gyvuotų mokslas, atstovaujantis šiam regionui.
Akad. Z. Dabkevičius pasakojo, jog S. Bernotas gimė Radviliškio rajone, baigė Tytuvėnų žemės ūkio technikumą ir įstojo į Žemės ūkio akademiją studijuoti agronomiją. Studijas baigė su pagyrimu. Įstojęs į aspirantūrą, pradėjo tyrinėti rapsus. Pirmoji meilė tęsėsi iki gyvenimo pabaigos. S. Bernotas ryžosi vadovauti Mažeikių bandymų stočiai, kuri veikė neilgai. Daugiau nei 20 metų jis dirbo Vėžaičių filiale, kuris gyvuoja 9-ą dešimtmetį. Ketvirtadalį laiko vadovavo dr. S. Bernotas, vienas iš dešimties buvusių direktorių.
Svečio teigimu, apie rapsus pradėta kalbėti po karo, bet impulsą juos auginti davusi naujoji santvarka. Nepriklausomoje Lietuvoje įmonės pradėjo vežti sėklą, pradėta plėtoti projektai, mokslininkai rašė, kaip auginti rapsus.
„Stasiui rūpėjo visa Lietuva, bet labiausiai norėjo rapsus įkurdinti Žemaitijoje. Tuo rūpinosi iki gyvenimo pabaigos“, – akcentavo akad. Z. Dabkevičius.
Giliausia pėda – Žemaitijoje
Savo pranešimuose Vėžaičių filialo mokslo darbuotojai dr. Gintaras Šiaudinis ir dr. D. Karčauskienė pasakojo apie rapsų tyrimų raidą Lietuvoje ir dr. S. Bernoto indėlį į rapsų auginimo technologijų kūrimą. Giliausią pėdą jis įmynė Žemaitijoje.
Dr. G. Šiaudinis priminė, jog dr. S. Bernoto mokslinio darbo su rapsais pradžia – Žemės ūkio akademija. Tyrimų išvados sugulė disertacijoje.
Atvykęs į Vėžaičius, tęsė darbą. Šio mokslininko tyrimai platūs: rapsų sėjos laikas, sėklų, trąšų normos, herbicidų įtaka derliui ir kita. Paskutinis jo darbas – tyrimai su kitu kryžmažiedžiu augalu – judra. Buvo sukurtos judros auginimo technologijos maksimaliam derliui gauti Lietuvoje. Mokslininkų teigimu, judros geros maistinės savybės – iš jos spaudžiamas aliejus, dėl amino rūgščių nepakeičiama kosmetikos gamyboje.
Dr. D. Karčauskienė akcentavo, jog prieš 30 metų į Lietuvos laukus atėję rapsai, neišeina iš sėjomainos. „Aktyviausiu mokslininko S. Bernoto veiklos laikotarpiu 1990–2000 metais jų plotai didėjo. „Ir žvilgsnis globojo augalus, – sakė ji. – Dabar šalyje auginama apie 200 tūkst. ha rapsų pasėlių. Rapsų pradėjo mažėti nuo 2014 m.“
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Genovaitė Valauskienė susirinkusiesiems pasakojo apie rapsų auginimo patirtį ir perspektyvas rajone. Pastaraisiais metais jų plotai sumažėję. „Dėl nepalankių oro sąlygų – daugelyje ūkių žieminiai iššalo, – sakė ji. – Šiai kultūrai reikia didelių investicijų, būtina žinoti auginimo technologijas.“
Pasak G. Valauskienės, rapsus išstumia ankštiniai augalai, už kuriuos patrauklesnės išmokos, jie kaupia azotą, mažiau rūpesčių auginant. Pernai Klaipėdos rajone buvo deklaruota apie 900 ha rapsų plotų.
Apie rapsų auginimo pradžią, inovatyvius jų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sprendimus seminare pranešimą skaitė dr. Eglė Petraitienė iš LAMMC Žemdirbystės instituto, naujausiais rapsų auginimo moksliniais tyrimais pasidalijo prof. Rimantas Velička iš Aleksandro Stulginskio universiteto.
Akad. Z. Dabkevičius dėkojo vėžaitiškiams už mokslininko dr. S. Bernoto atminimo puoselėjimą.
