Ar eisim už blaivią?
Pastarosiomis savaitėmis, kai visuomenė ir įvairios institucijos svarsto, kaip įveikti alkoholio vartojimą, netikėta naujiena: iš alkoholizmo liūno iškopusiai, porą metų nebesisvaiginančiai pusamžei panevėžietei dovana – dantų implantai. Brangią dovaną jai parūpino Panevėžio rajono savivaldybė, paremiant odontologams. Ar šiuo pavyzdžiu užsikrės ir kitos šalies savivaldybės, besistengiančios išblaivinti savo gyventojus?
Nėra sukurtos nuo priklausomybės kenčiančių ligonių motyvavimo išblaivėti sistemos. Priklausomybė stipresnė už sveiką protą. Jis aptemsta ne tik buvusiam kolūkio traktorininkui, bet ir politikui, mokslininkui, menininkui, dvasininkui, mokytojui, inžinieriui…
Frazė „prasigėrusi provincija“ pagrįstai žeidžia tvarkingai gyvenančius kaimų ir miestelių žmones. Taip kalba „teoretikai“, nekeliantys kojos į tą „prasigėrusią provinciją“ ir savo akimis nematę, kiek čia gyvena pagarbos vertų žmonių, koks vyksta kultūrinis, bendruomeninis gyvenimas.
Pėžaičių kaime paklausus apie alkoholio problemą, pašnekovai atšovė: „Pas mus nėra girtuoklių daugiau nei mieste. Nėra tokių, kurie savo vaikus į šulinį mestų.“ Kaimo įvaizdis pėžaitiškiams labai svarbus. Anot jų, vyresnieji girtuoklėliai jau žemelėje dūli. Ir visgi prasitarė, kad šios „tradicijos“ skleidėjų yra. Jie „palaikomi“ akcijomis: vienintelėje kaimo parduotuvėje, alaus skyrelyje, akį traukia ryškios etiketės, skelbiančios nuolaidas. Pigesnis gėralas – skatiko neturintiems abstinencijos kankinamiems girtuoklėliams. Pėžaitiškiai murma, kodėl akcijų nėra duonelei, vaisiams? Juk tokios menkos kaimiečių algos ir pensijos.
„Kodėl lietuviai geria?“ – vienoje televizijos laidoje klausė žaviai besišypsanti vedėja. „O kodėl jūs negeriat? – atsakė alkoholikas Žanas nuo Raseinių, kuris blaivus jau ne vienerius metus. – Išgėrus visos problemos dingsta.“ Pernai rudenį Gargžduose, Muzikos mokyklos salėje, grupelei susirinkusiųjų jis atvirai pasakojo apie savo nuopuolius ir pakilimą. „Pradėjau gerti paauglystėje, kai skyrėsi tėvai“, – dėstė jis.
Psichologas dr. Gediminas Navaitis teigia, jog laimingas žmogus negirtauja. „Laimingas žmogus yra ekonominė vertybė“, – teigia jis.
Toje pačioje laidoje savimi patenkintas dainininkas Radžis, nors buvo sulaikytas prie vairo neblaivus ir praradęs vairavimo teisę, tėškė: „Aš geriu vyną, o ne langų valymo skystį.“ Žanas atsakė: „Dar ne vakaras.“ Kur ta riba, kai mėgavimasis „tauriaisiais“ gėrimais tampa alkoholizmu? Apgaulingai atrodo, kad alkoholio reklamos niekas nepastebi – ji labai traukia jaunus žmones.
Seimo narys Rokas Žilinskas visai Lietuvai prisipažino, kad išblaivėti jam padėjo suvokimas, jog nesiliovęs girtauti mirs. Jo teigimu, artimiesiems nereikia rūpintis alkoholikais – žmogus pats sprendžia: gyventi ar mirti. Mūsų rajone veikiančios AL-ANON grupės atstovės irgi nustebino sakydamos, jog nereikia gailėtis iš namų išėjusio ir po balkonu įsikūrusio gargždiškio alkoholiko. O nuomonių būta įvairių.
Visuomenininkų spaudimo dėka nuo sausio 1 d. degalinėse nebeliko alkoholinių gėrimų. Tačiau kova tebevyksta. Šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija išdavė parašų rinkimo lapus iniciatyvinei grupei „Už blaivią“, rinksiančiai parašus Alkoholio kontrolės įstatymo keitimui piliečių iniciatyva. Norint įstatymą pateikti Seimui, iki gegužės 14 d. reikia surinkti per 50 tūkst. parašų.
Ši iniciatyva parengta vadovaujantis pasaulinių organizacijų rekomendacijomis, kaip mažinti alkoholio vartojimą. Įstatyme numatytas visiškas alkoholio reklamos draudimas, specializuotos parduotuvės, pirkėjo amžiaus vėlinimas iki 20 metų, kai galima įsigyti alkoholio, ir kitos, mokslu pagrįstos, priemonės.
