Architektų vizijos Gargždams: 5 idėjos, galinčios pakeisti miesto viešųjų erdvių veidą

Gargždai žengia svarbų žingsnį į priekį, siekdami atnaujinti ir modernizuoti miesto širdį – Savivaldybės ir Rinkos aikštes. Klaipėdos rajono savivaldybės paskelbtas architektūrinės idėjos konkursas sulaukė didelio susidomėjimo, o dabar, po intensyvaus darbo, pristatomi net 5 unikalūs pasiūlymai, kurie gali iš esmės pakeisti šių viešųjų erdvių veidą. Šiuolaikiškas funkcionalumas, gyventojų poreikiai ir miesto tapatybė – tai pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgė architektai kurdami savo vizijas. O ką apie jas mano gyventojai, galintys ne tik susipažinti su pateiktais pasiūlymais, bet ir prisidėti prie galutinio sprendimo?
Kviečia išsakyti nuomonę
Atnaujinant Gargždų miesto centro viešąsias erdves, siekiama sukurti patrauklią, funkcionalią ir kultūriškai reikšmingą miesto erdvę. Norintiems pamatyti, kaip atrodo aikštės architektų siūlymuose, tereikia apsilankyti Gargždų kultūros centro parodų salėje, kur eksponuojamos visos penkios vizualizacijos. Žinoma, gyventojai kviečiami ne tik susipažinti su pateiktomis idėjomis, bet ir išsakyti savo nuomonę. Tai padaryti galima per viešą aptarimą, kuris planuojamas rugpjūčio 20 dieną 15 val. Kultūros centro „Gintarinėje“ salėje.
Tiesa, informacija apie visas penkias vizijas pasiekiama ir Savivaldybės interneto svetainėje, kur pateiktos ne tik vizualizacijos, bet ir projektų aprašymai, kuriuos peržvelgus, akivaizdu, jog pirmiausia architektai nori išryškinti erdvę – visi projektai siekia sukurti geriau atpažįstamas ir funkcionalesnes aikštes.
Siūloma perprojektuoti eismo schemas ir pėsčiųjų takus, kad būtų galima išskirti aiškesnes zonas renginiams, poilsiui bei kasdieniam naudojimui.
Daugelyje pasiūlymų akcentuojamas aikščių universalumas. Numatomos mobilios scenos, specialios erdvės turgui. Taip pat siūloma pertvarkyti fontaną, kuris taptų nauja miesto traukos vieta. Architektai siekia, kad aikštės atrodytų neperkrautos. Tai leistų aikštėms harmoningai įsilieti į esamą miesto aplinką.
Tiesa, nors projektai yra modernūs, daug dėmesio skiriama istorinei Gargždų dvasiai išlaikyti. Siūloma integruoti jau esamus istorinius objektus į naują kontekstą, taip pat įrengti šiuolaikiškus paviljono tipo statinius, kurie atliktų ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją.
Siekiant sukurti jaukias poilsio erdves, daugelyje projektų numatoma padidinti žaliųjų plotų skaičių. Siūloma naujai apželdinti teritoriją, įrengti gėlynus, suoliukus ir poilsio vietas, kurios gyventojams leistų atsipalaiduoti gamtos apsuptyje.
Kiekviename projekte – savitumas
Nors visų penkių pateiktų projektų tikslas ta pats – atnaujinti Gargždų širdį, suderinant šiuolaikišką funkcionalumą, gyventojų poreikius ir miesto tapatybę, – architektų vizijos skirtingos. Kiekviena iš jų turi kažką savito ir patrauklaus. Viename projekte dėmesys sutelkiamas į miesto rotušės vizijos įgyvendinimą Rinkos aikštėje ir fontano bei muzikos mokyklos rekonstrukciją Savivaldybės aikštėje. Jei būtų pasirinktas šis architektūrinis sprendimas, būtų išryškinama pirminė trikampė aikštės forma ir jos dydis, taip pat – menama rotušės vieta. Trims suformuotoms erdvėms būtų pritaikyti saviti meninio tvarkymo ir kasdienio naudojimo scenarijai.
Kitame architektūriniame pasiūlyme – projekte „Miesto santara“ – Savivaldybės ir Rinkos aikštes, skverą prie Minijos gatvės bei daugiabučių kiemus siūloma sujungti į vientisą urbanistinę ašį, kuri skatintų judėjimą, poilsį ir kultūrinę veiklą. Vienas iš svarbiausių šio projekto akcentų – tautinis raštas, stilizuotas grindinyje, kuris jungtų Savivaldybės ir Rinkos aikštes. Šis tradicinis geometrinis ornamentas esą ne tik papuoštų viešąsias erdves, bet ir veiktų kaip simbolinis ryšys tarp miesto istorijos ir šiuolaikinės kultūros, stiprinantis vietos identitetą.
Pagal šią viziją Savivaldybės aikštėje būtų išsaugomi visi brandūs medžiai, papildomai sodinamos liepų eilės. Fontanas būtų dviejų dalių – reprezentacinis ir interaktyvus. Rinkos aikštės pėsčiųjų promenada jungtų svarbiausias erdves ir apjuostų Gargždų muzikos mokyklą. Taip pat numatyta pieva poilsiui bei multifunkciniai paviljonai. Skveras prie Minijos gatvės išlaikytų natūralų charakterį.
Praeities ir dabarties sinergija
Projekto „Miesto simboliai“ pagrindinis siekis – subalansuoti miesto istorinį paveldą su šiuolaikinės urbanistikos poreikiais. Ši architektūrinė koncepcija grindžiama pagarba esamai gamtinei aplinkai bei istorinei tapatybei – išsaugomi vertingiausi medžiai tampa pagrindu kuriant žaliąsias poilsio zonas, į kurias natūraliai integruojami aktyvaus laisvalaikio elementai ir mažoji architektūra.
Įgyvendinant šį sumanymą, Savivaldybės aikštė būtų pertvarkoma į daugiafunkcę viešąją erdvę, vienijančią reprezentacines ir bendruomenės gyvenimo funkcijas, o Rinkos aikštėje būtų atgaivinta istorinė prekybinė funkcija – planuojama automobilių stovėjimo aikštelė nugriauto pašto pastato vietoje, kuri būtų pritaikyta įvairioms veikloms švenčių ar renginių metu.
Ketvirtajame projekte siūlomais architektūriniais sprendiniais siekiama sukurti kokybišką, šiuolaikines architektūros tendencijas atitinkančią, miestiečių bei miesto svečių gausiai lankomą centrinę miesto dalį ir jos pagrindą – reprezentacinę miesto aikštę. Taip pat norima atliepti prarasto senamiesčio atmosferą, kurti sąmoningą ir jautrų ryšį su Gargždų miesto istorija ir želdiniais praturtinti viešųjų erdvių sistemą.
Rinkos aikštė būtų kuriama kaip ergonomiška, saugi ir skirtingiems lankytojų poreikiams pritaikyta, įvairiu paros metu patraukli viešoji erdvė. Ji būtų tinkama ir turgaus veiklai, ir renginiams, ir poilsiui. O Savivaldybės aikštė būtų kuriama kaip antroji, modernesnė, šiuolaikiško charakterio aikštė.
Na, o penktojo projekto, pavadinto „Vingiuoja“, pagrindinės idėjos – apjungti, suvienyti sovietmečiu suskaidytą turgaus aikštę, kurti žalias viešąsias erdves, darnų gamtinės ir urbanistinės aplinkų santykį, organiškomis formomis išreikšti, simbolizuoti miesto gyvybę, jo gyventojų bendrystę. Įgyvendinant šią viziją, didžiausias dėmesys teritorijoje būtų skiriamas vidiniam pėsčiųjų judėjimui.
Savivaldybės aikštėje nuo automobilių stovėjimo aikštelės būtų atsitveriama žalia vingiuojančia zona su pasisėdėjimo vietomis. Siūlomas naujas modernus fontano dizainas. Rinkos aikštėje vietoje nugriauto pašto pastato būtų įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, kuri renginių metu galėtų būti uždaroma, o jos vietoje montuojama scena. Aikštėje būtų formuojama naujai sodinamų medžių alėja su multifunkciais suolais, kurie galėtų pasitarnauti ir kaip gultai, o miesto mugių ar turgaus metu ir kaip prekystaliai. Minijos skvere būtų siekiama išsaugoti nusistovėjusią takų struktūrą ir kuo daugiau žalios pievos.
Gyventojų komentarai
Akivaizdu, kad kiekvienas architektas turi savo matymą, kaip galėtų keistis Gargždų veidas. Tačiau ką apie siūlomus pokyčius mano patys miestelėnai? Nors viešo projektinių siūlymų aptarimo dar nebuvo, jie savo nuomonę jau dėsto socialiniuose tinkluose. Tiesa, komentarų po pasirodžiusia informacija apie laukiančius Rinkos ir Savivaldybės aikščių pasikeitimus nėra gausiai, tačiau aišku viena – gyventojai nerimauja, kad įgyvendinant vieną ar kitą projektą, dar labiau išryškės automobiliams statyti vietų nebuvimo problema.
„O gal nekeiskite nieko, nes yra opi problema su automobilių statymu. Didžiąją dalį laisvų vietų užima Savivaldybės ir muzikos mokyklos darbuotojų automobiliai ir interesantams laisvų vietų nelieka. Sprendimas – naudoti ženklą, leidžiantį stovėti ne ilgiau dviejų valandų“, – rašo Marius.
Jam antrina ir Greta: „Gražu, bet iškart – parkavimo problema. Prie bažnyčios ryškiai sumažėtų vietų. Ir taip tame gale sunku su parkavimu.“ Tą patį aiškina ir Antanas, pasak kurio, ne visi važinėja paspirtukais, todėl labai svarbu, kad nesumažėtų automobilių statymo vietų. Tačiau kiti komentatoriai įsitikinę, kad miesto aikštės turi būti pritaikytos poilsiui, o ne tik automobiliams stovėti. O štai su projektais susipažinęs Remigijus teigia, jog pirmas įspūdis toks, kad tarp pasiūlymus teikusių architektų nėra nė vieno gargždiškio, todėl į siūlymus tik gražu pažiūrėti, bet, juos įgyvendinus, nebūtinai bus patogu gyventi. Jis kelia klausimą, ar tikrai kas nors aiškinosi gyventojų poreikius.
Kaip ten bebūtų, galutinis sprendimas dėl laukiančių pokyčių dar nėra priimtas. Todėl gyventojai kviečiami dalyvauti viešame architektų siūlymų aptarime ir išreikšti savo nuomonę.

Gintarė KARMONIENĖ