Asbesto atliekoms tvarkyti – parama
Savivaldybių administracijos ir regioninių atliekų tvarkymo centrai gali teikti paraiškas valstybės paramai namų ūkiuose susidariusioms asbesto atliekoms tvarkyti. Iš Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos tam skirta 925 tūkst. eurų.
Klaipėdos rajono savivaldybė jau ne vienus metus teikia paraiškas pagal šią priemonę ir gauna dotacijas asbesto turinčių gaminių atliekų išvežimui.
Paraiškos – Savivaldybės atsakomybė
Gyventojams nebereikės patiems mokėti už tokių atliekų išvežimą ir šalinimą tose savivaldybėse, kurios užsitikrins minėtąją valstybės paramą. Pažymėtina, kad teikti paraiškas subsidijoms gali tik savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai, ne gyventojai.
Finansavimas teikiamas namų ūkiuose susidariusių asbestinio šiferio atliekų surinkimo vežimo ir šalinimo išlaidoms padengti. Jis gali siekti iki 100 proc. Didžiausias subsidijos arba dotacijos dydis vienai savivaldybei sudaro 50 tūkst. eurų.
Lėšos bus išmokamos pagal faktiškai sutvarkytą asbestinio šiferio atliekų svorį ir viešojo pirkimo sutartyje numatytą įkainį, neviršijant 90 eurų už toną surinkimui ir vežimui bei sąvartyno nustatytos kainos už 1 toną asbesto atliekų.
Asbestinio šiferio atliekas surinkti gali tik pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijas turintys atliekų vežėjai, o šalinti – leidimus šių atliekų šalinimui turintys atliekų tvarkytojai. Paramos lėšomis nefinansuojamas į didžiųjų gabaritų atliekų surinkimo aikšteles pristatytų asbestinio šiferio atliekų sutvarkymas.
Rajone išvežta 170 tonų
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova informavo „Bangą“, kad šiuo metu taip pat teikiama paraiška 2021-09-17–2023-11-15 laikotarpio išlaidoms kompensuoti. „Taigi daliai gyventojų jau keletą metų nereikia mokėti už asbesto turinčių gaminių atliekų išvežimą. Pavyzdžiui, šiemet išvežta apie 170 tonų tokių atliekų“, – informavo E. Badalova.
Aplinkos ministerija pažymi, kad šiuo metu tik nedidelė dalis šalies savivaldybių iš namų ūkių nemokamai surenka, išveža ir šalina asbesto atliekas. Kitur gyventojams tenka mokėti ir už išvežimą, ir už tai, kad būtų priimtos sąvartyne ar didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, kuriose nemokamai priimamas tik tam tikras, dažniausiai nedidelis asbesto atliekų kiekis.
Vengdami išlaidų, kurios gali siekti kelis šimtus ir daugiau eurų, gyventojai neretai šias atliekas tvarko ir šalina nesilaikydami nustatytų reikalavimų. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, pastaraisiais metais nustatyta nemažai tokių atvejų.
Už teršimą teks atlyginti žalą
Ardant asbestinius stogus, pastatų konstrukcijas ir kitus gaminius, kurių sudėtyje yra asbesto, šalinant jų atliekas būtina užtikrinti, kad asbesto plaušeliai nepakliūtų į aplinką. Asbesto turinčios atliekos turi būti surinktos atskirai, kad nesusimaišytų su kitomis. Jei jos birios, turi būti sudrėkintos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.).
Kol asbestiniai stogai, konstrukcijos ar kiti gaminiai neliečiami, didesnio pavojaus nekelia. Jis kyla juos laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įkvėpus jomis užteršto oro, asbesto plaušeliai lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir gali sukelti plaučių onkologinius susirgimus. Ilgalaikis intensyvus kontaktas su šia medžiaga gali sukelti asbestozę – lėtinę plaučių jungiamojo audinio ligą, kuri padidina plaučių vėžio riziką.
Asmenims, išmetusiems į aplinką asbesto turinčias atliekas, gresia administracinė atsakomybė už aplinkos teršimą pavojingosiomis atliekomis. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri siekia 10,4 tūkst. eurų už toną.
Agnė ADOMAITĖ
